Reaguodamos į Prancūzijos pasipriešinimą karui su Iraku, JAV imsis atsakomųjų veiksmų ir galbūt sieks, pavyzdžiui, eliminuoti Prancūziją, priimant svarbius sprendimus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), trečiadienį pareiškė aukštas Valstybės departamento pareigūnas.
Pastaruoju metu JAV pareigūnai garsiai reiškia nepasitenkinimą Prancūzija, grasinusia vetuoti bet kokią Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, turėjusią sankcionuoti karą su Iraku, tačiau tuo pat metu stengiasi neperlenkti lazdos, suprasdami būtinybę išsaugoti darbinius santykius su viena seniausių JAV sąjungininkių.
JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell), pavyzdžiui, paprastu "taip" antradienį atsakė į klausimą, ar Prancūzija pajus kokias nors pasekmes. Kitą dieną jis kalbėjosi su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Dominiku de Vilpenu (Dominique de Villepin) ir jie abu, anot šaltinių, juokėsi iš antraščių, kurios pasirodė po valstybės sekretoriaus interviu.
Tokia situacija atspindi susiskaldymą pačioje prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administracijoje: Pentagonas ir viceprezidentas Dikas Čeinis (Dick Cheney) ieško būdų, kaip nubausti Prancūziją, o Valstybės departamentas yra už normalių darbinių santykių išsaugojimą bent jau dėl pačių JAV nacionalinių interesų.
Viešai JAV pareigūnai aiškiai nepasako, kokių pasekmių gali tikėtis Prancūzija - jų nepasitenkinimą dabar daugiau išreiškia simboliniai gestai: Kongresas iš Prancūzijos kilusias keptas bulvytes pavadino "Laisvės bulvytėmis", o prezidento lėktuve paskrudinta duona, anksčiau vadinta "prancūziškais skrebučiais", dabar vadinama "Laisvės skrebučiais".
Šaltiniai Pentagone tvirtina, jog Gynybos departamente vyksta karštos diskusijos dėl "atsakomojo smūgio" Prancūzijai. Kai kurie pareigūnai ragina elgtis su ja kaip su Kinija - pirma vos ne įšaldyti santykius, o paskui juos pamažu normalizuoti.
Kiti šaltiniai nurodo, kad pasekmes Prancūzija gali pajusti NATO, kur sprendimus paprastai priima Šiaurės Atlanto Taryba, kuriai priklauso visų 19 narių ambasadoriai, nors juos gali priimti ir NATO Gynybos planavimo komitetas (DPC), kuriam Prancūzija nepriklauso.
Dar kiti pareigūnai sako, jog Vašingtonas gali sumažinti Prancūzijos įtaką neformaliame konsultacijų forume, kuriam priklauso JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, įtraukdamas į jo darbą daugiau valstybių.
Tolesnio elgesio su Prancūzija klausimą pirmadienį, anot informuotų šaltinių, svarstė K. Pauelo (Colin Powell), gynybos sekretoriaus Donaldo Ramsfeldo (Donald Rumsfeld) ir prezidento patarėjos nacionalinio saugumo klausimais Kondolizos Rais (Condoleezza Rice) pavaduotojai, tačiau nepriėjo jokios bendros nuomonės.
Kita vertus, Valstybės departamentas tariamai siekia įtikinti kitus atsakingus administracijos narius, kad ateityje JAV reikės Prancūzijos ir todėl turėtų susilaikyti nuo neapgalvotų žingsnių.
Reuters-ELTA
