NATO valstybės narės dar nesurado bendro sprendimo, kaip reaguoti į pastarųjų mėnesių Rusijos veiksmus ir kaip vertinti galimą didėjančią jos grėsmę. JAV gynybos ministras Robertas M. Gates sakosi sieksiąs įtikinti nares pasirinkti kelią, kuris nuramintų Rusijos kaimynes, visų pirma – Baltijos šalis, tačiau nesukeltų Maskvos priešiškumo.
Gynybos ministras buvo ne toks griežtas, kaip JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri vakar pareiškė, kad Rusija žengia į tarptautinę izoliaciją.
Nors R. M. Gates teigia, kad Rusijos karinė intervencija į kurios nors NATO valstybės teritoriją yra mažai tikėtina, tačiau, anot jo, Maskva tikriausiai ketina naudoti kitą taktiką – „spaudimo ir bauginimo“. Gynybos ministras neatmetė galimybės, kad Rusija pasinaudos naftos ir gamtinių dujų ištekliais, nuo kurių yra priklausoma Europa, kaip įrankiais įgyvendindama savo planus, rašo „The New York Times“.
Į žurnalistų repliką, kad Rusija vargu ar mėgintų spausti ar kenkti kuriai nors NATO narei, JAV gynybos ministerijos pareigūnas atsakė, jog tai būtų ne pirmas kartas – Rusija jau įtariama kompiuterinės atakos bent prieš vieną Baltijos šalį organizavimu. R. M. Gates patikslino, kad jis turėjo omenyje Estiją. Įrodymų, kad kibernetinės atakos prieš Lietuvos internetines svetaines organizatoriai ir vykdytojai buvo rusai, nėra.
Anot R. M. Gates, NATO turi dirbti atsargiai ir stengtis suderinti požiūrių aljanso viduje įvairovę. „The New York Times“ rašo, kad po Rusijos veiksmų Gruzijoje ir sprendimo pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę kai kurios naujosios NATO narės (pirmiausia – Lietuva, Latvija ir Estija) išreiškė susirūpinimą dėl savo teritorinio vientisumo.
Didesnės ir toliau nuo Rusijos nutolę valstybės, tokios kaip Vokietija ir Italija, atstovauja nuosaikesnei pozicijai ir ragina Rusiją nepažeidinėti tarptautinės teisės. Jos taip pat prieštarauja siūlymui, kad NATO turėtų „nubausti“ Maskvą.
„Aš manau, kad yra vidurys“, - sakė R. M. Gates. Anot jo, aljansas turėtų toliau tęsti tokią veiklą, kuri „neprovokuotų, nebrėžtų jokių raudonų linijų ir nesiųstų nenorimų signalų“ Rusijai, tačiau tuo pat metu nuramintų Baltijos ir Rytų Europos valstybes.
JAV gynybos ministras tvirtino, kad aljansas turi vieningai reaguoti į Rusijos veiksmus ir užtikrinti Gruzijos teritorinį vientisumą. Tačiau „The New York Times“ rašo, kad visgi Maskvos politika jau įvarė pleištą tarp NATO narių – valstybių nuomonės išsiskyrė dėl būsimos Gruzijos narystės aljanse. Viena pusė teigia, kad reikia paspartinti Tbilisio prisijungimą prie NATO, taip apsaugant šalį nuo galimų ateities grėsmių. Kiti mano, kad paskubinta narystė sukeltų nepageidaujamą karą su Rusija.
Su R. M. Gates keliaujantis dar vienas pareigūnas iš JAV gynybos ministerijos teigė suprantąs kai kurių valstybių nerimą dėl vadinamojo 5 straipsnio, numatančio, kad aljansas gina bet kurią užpultą sąjungininkę.
„Aš manau, būtų teisinga sakyti, kad Baltijos ir kai kurios kitos valstybės žiūri į Gruziją ir sako: kas, jei taip nutiktų mums? Ko mes galime tikėtis iš NATO, turint omenyje jos galimybes ir įvykius Gruzijoje?“, - kalbėjo pareigūnas. „Mes privalome užtikrinti pasitikėjimą, NATO privalo dar kartą persvarstyti, kaip ji reaguotų“.
