Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nori pasinaudoti valstybės imunitetu byloje, kurioje Lietuvos jūreiviai ir jų giminaičiai siekia iš šios valstybės priteisti beveik 14 mln. dolerių (daugiau kaip 30 mln. litų) kompensacijos už nelaisvėje praleistus metus.
Antradienį Vilniaus apygardos teisme atverstoje byloje, JAV atstovavę advokatai Rytis Paukštė ir Vilija Vaitkutė teisėjui Dainiui Rinkevičiui pateikė JAV diplomatinę notą, adresuotą Užsienio reikalų ministerijai, kad byla neturėtų būti nagrinėjama Lietuvos teismuose, nes JAV, kaip valstybė, turi imunitetą.
Advokatai siekia, kad jūreivių skundas būtų nenagrinėjamas. Sprendimą, ar nagrinės lietuvių skundą, teismas paskelbs trečiadienį.
Kaip žurnalistams teigė JAV atstovaujantys advokatai, JAV noras pasinaudoti valstybės imunitetu yra suprantamas ir paremtas tarptautine praktika.
„Visam pasaulyje yra tas pats principas, ir Lietuvos teismai irgi pripažįsta, kad po to, kai pradedama bylą prieš užsienio valstybę, teismas, kad nuspręstų, ar gali toliau nagrinėti bylą, pasiklausia tos valstybės, ar ji remiasi imunitetu ar nesiremia, (...) Imunitetas galioja viešojoje teisėje. Šitoje situacijoje yra akivaizdu, kad kvestionuojami valstybės pareigūnų veiksmai, atliekant tam tikras viešąsias funkcijas“, - žurnalistams sakė R. Paukštė.
Pasak advokato, JAV išreiškė poziciją, kad nenori, jog Lietuva kištųsi į jos vidaus reikalus ir viešųjų funkcijų vykdymą.
Anot JAV atstovų, savo teises lietuvių jūreiviai turėtų bandyti ginti Jungtinių Valstijų teismuose, ką, pasak advokatų, jie pirma ir darė, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė kreiptis į Lietuvos teismus.
Jūreivių ir jų giminaičių advokatas Valdemaras Stančikas tvirtino, jog ketinama naudotis Lietuvoje esančiomis teisminėmis institucijomis, kad būtų išspręstas civilinis ginčas.
„Jeigu visos galimybės nagrinėti bylą nacionaliniuose teismuose bus išnaudotos ir bus atsisakyta ginti Lietuvos piliečių teises, JAV prisidengiant imunitetu ir nenorint, vengiant civilinės atsakomybės, nepaisant deklaruojamos pagarbos žmogaus teisėms ir draugiškų santykių su Lietuva, tokiu atveju, be abejo, išliks galimybė kreiptis į JAV teismus“, - žurnalistams sakė advokatas.
Pasak lietuvių jūreivių atstovo, ieškinio sumą - daugiau kaip 30 mln. litų - sudaro jūreiviams negrąžinti daiktai ir pinigai, per metus negautas darbo užmokestis, giminaičių siųsti pinigai į JAV, kitos išlaidos, bei neturtinė žala.
Vilniaus apygardos teismui ieškinys buvo įteiktas praėjusių metų liepą.
Civilinį ieškinį pateikė 36 Lietuvos piliečiai - laivo „Jalta“ jūreiviai, kurie JAV kaltinti kokaino kontrabanda, ir jų giminaičiai.
Jie buvo sulaikyti 2003 metų birželio 26 dieną. Didžiąją dalį įgulos narių sudarė Lietuvos piliečiai - jų buvo 12. Visi įgulos nariai buvo areštuoti ir nugabenti į JAV teritoriją - uostą Tampoje (Floridos valstijoje), o vėliau perkelti į Tampos miesto kalėjimą. Laivo įgulai pateikti įtarimai dėl narkotikų kontrabandos stambiu mastu.
Po devynis mėnesius trukusio tyrimo 11 jūreivių iš Lietuvos stojo priešais JAV prisiekusiųjų teismą ir buvo pripažinti nekaltais. Tačiau po išteisinamojo nuosprendžio jūreiviai į laisvę iš karto paleisti nebuvo: jie išvežti atgal į kalėjimą, nes norint išeiti į laisvę ir grįžti į tėvynę, jiems dar reikėjo Imigracinio teismo sprendimo.
Gavus sprendimą deportuoti išteisintuosius jūreivius į Lietuvą, 2004 metų birželio 21 dieną, praėjus metams po sulaikymo, lietuviai grąžinti į Lietuvą.
