Tuo metu diplomatus išsiunčia ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Lenkija. Lietuva kol kas tokių žingsnių nesvarsto.
Amerikos prezidentas Joe Bidenas, paskelbęs naujų sankcijų Kremliui, ne tik išprašė iš šalies 10 Rusijos diplomatų, bet ir išplėtė draudimą JAV bankams prekiauti Rusijos skolos popieriais ar skolinti Kremliui. Apribojimų paskelbė ir daugiau nei 30 juridinių ir fizinių asmenų, kurie Kremliaus nurodymu kišosi į pernai metų JAV rinkimus. Smogta ir kelioms rusiškoms technologijų kompanijoms, kurios talkina Rusijos žvalgybai.
Baltųjų rūmų paskelbtas sankcijų sąrašas Amerikiečių spaudoje vadinamas ne tik simboliniu, o tikslingu – diplomatiniu ir į Rusijos ekonomiką nutaikytu smūgiu.
„Aiškiai pasakiau prezidentui Putinui, kad galėjome žengti ir toliau. Bet nusprendžiau elgtis proporcingai. JAV nesiekia pradėti konflikto su Rusija. Mes norime stabilių, prognozuojamų santykių. Jei Rusija ir toliau kišis į mūsų demokratiją, esu pasirengęs imtis tolesnių žingsnių“, – sako JAV prezidentas Joe Bidenas.
Kiek naujos JAV sankcijos paveiks Rusijos ekonomiką ir elgesį, parodys laikas. Bet kai kurie eiliniai rusai, kurie ir po karo Ukrainoje pradžios prieš kelerius metus pajuto sankcijų poveikį – jau kalba apie galimai brangsiančius produktus ir silpstantį rublį.
„Taip, kainos greičiausiai kils.“
„Išskyrus tai, kad greičiausiai vėl kris rublio kursas, nieko nepajusime.“
„100 proc. pajusime. Savaime suprantama, kils kainos. Gal ir pirmos būtinybės prekių. Tai vienas iš poveikių, kurį pajus eiliniai žmonės.“
J. Bidenas sankcijas paskelbė ir už Kremliaus kišimąsi į Amerikos reikalus, ir agresiją Ukrainoje. Dar kartą pakartojo kvietimą Putinui asmeniškai susitikti vasarą Europoje ir išspręsti nesutarimus.
„Visuomet ginsime savo šalį, savo institucijas, savo žmones ir sąjungininkus“, – pasakoja J. Bidenas.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Putinas dar svarsto, ar susitikti, ir sprendžia dėl atsako į Vašingtono sankcijas.
„Abipusiškumo principas, svarstant tokius klausimus, niekur nedingo. Bet pakartosiu – viskas priklausys nuo sprendimų, kuriuos priims valstybės vadovas“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pretenzijas Rusijos ambasadoriui dėl agresijos Ukrainoje ir kibernetinių atakų Londone netrukus pareiškė ir Jungtinė Karalystė. O Varšuva paskelbė, solidarizuodamasi su Vašingtonu išprašanti 3 Rusijos diplomatus.
Mūsų Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu taip pat iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą. Jam išsakytas nepritarimas ne tik Rusijos veiksmams Ukrainoje, bet ir dėl Navalno nuodijimo ir kitos žalingos Kremliaus veiklos. Su prezidentu Gitanu Nausėda popiet susitikęs mūsų užsienio reikalų ministras pareiškė, kad kol kas Lietuva Rusijos diplomatų atšaukti neketina.
„Kol kas nėra priimta tokio sprendimo. Ne, kol kas nėra svarstoma“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tuo metu Ukrainos prezidentas paramos akistatoje su Rusija šiandien ieško Prancūzijos sostinėje. Prezidento rūmuose jį sveikina Emmanuelis Macronas. Vaizdo ryšiu prie jų prisijungia ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Susitikimas – dalis Normandijos formato derybų, kurios pastaruoju metu vyksta be Putino.
„Žinoma, pirmiausia jis kalbasi su Vokietijos, Prancūzijos vadovais. Taip pat buvo bandymai susisiekti su prezidentu Putinu. Deja, prezidentas Putinas neatsiliepė Zelenskiui. Tai vėlgi rodo tam tikrą norą nesikalbėti iš vienos pusės“, – sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Ukraina Europos šalių ir NATO prašo ne tik įvairios pagalbos pasipriešinime Rusijai, bet ir greitesnės narystės Europos Sąjungoje ir NATO Aljanse.
