Iš karto keliose čekų karinėse bazėse – Namešo, Časlavo ir Pardubicų – prasidėjo kariniai mokymai „Ample Strike 2018“. Juose dalyvauja 19 šalių kariai: Belgijos, Danijos, Kroatijos, Kanados, Lietuvos, Latvijos Estijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, JAV, Švedijos ir Čekijos, rašoma BBC.
Manevruose dalyvaus 36 lėktuvai, įskaitant JAV degalų papildymo orlaivį KS-135 ir strateginius bombonešius B-1 ir B-52, vokiečių naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ ir „Tornado“, o taip pat čekų JAS-39 Gripen.
Pratybų metu buvo tobulinami bendri veiksmai ir jų suderinamumas su bazėmis ant žemės, degalų papildymas ore.
Mokymuose dalyvaus 850 čekų ir apie 200 užsienio karių. Tai tik dalis didelės karinių oro pajėgų programos, skirtos užtikrinti Rusijos sulaikymą Rytų Europoje.
NATO 2018-aisiais surengs apie dvi dešimtis įvairių karinių oro pajėgų mokymų Europoje, daugelių kurių vyks būtent Rytų Europoje. Per paskutinius kelis mėnesiu aljanso šalys, ypač JAV, į Rytų Europos oro gynybos būklę kreipė ypatingą dėmesį.
Didysis remontas
Šiuo atveju dažniau kalbama ne tiek apie naujų misijų organizavimą, kiek apie logistikos, aptarnavimo, aprūpinimo ir panašias operacijas, tiesiogiai nesiejamas su kariniais veiksmais. Prieš pratybų Pardubicoje pradžią amerikiečių naikintuvai F-16 ir čekų antžeminės oro bazės personalas išbandė avarinio nusileidimo modelį.
JAV per paskutinius du metus Europoje vien oro gynybai nuo Rusijos išleido 1,5 mlrd. dolerių (2017-aisiais 388 mln., 2018-aisiais – 1,13 mlrd.).
Šie pinigai yra paskirstomi iš esmės vien aviacijos infrastruktūros gerinimui. Pavyzdžiui, amerikiečiai leidžia 13,8 mln. dolerių nusileidimo tako Norvegijoje esančioje bazėje gerinimui, ar 119 mln. dolerių logistinio centro statyboms Vokietijoje. Taip pat karinė bazė yra atnaujinama ir Rumunijoje – siekiama pagerinti galimybes priimti didesnį kiekį amerikiečių lėktuvų.
Karinė oro bazė „iš niekur“
JAV planuoja ne tik remontuoti senus oro uostų pastatus ar plėsti jau turimą infrastruktūrą. 2018-ųjų vasarą Lenkijoje amerikiečių karinės oro pajėgos išbandė „operatyvaus oro uosto dislokavimo“ sistemą.
Tai pirmieji Europoje DABS (angl. deployable air base system – mobili oro bazės sistema) komplekso bandymai. Šį kompleksą sudaro konteineriai surenkamų pastatų, oro uosto įrangos, portatyvinių generatorių, transporto priemonių ir kitų oro uosto veiklai reikalingų daiktų, iki pat medicinos modulių.
Tai gana nemažas krovinys – daugiau nei pusantro šimto konteinerių. Amerikiečiai juos pristatyti į Lenkiją pasitelkė 80 sunkvežimių, du transporto lėktuvus ir traukinį.
Ši naujiena iki šiol nebuvo naudojama JAV kariuomenėje. Tačiau jau 2018-aisiais šiems portatyviniams oro uostams buvo išskirti pinigai ir per artimiausius kelerius metus jie bus dislokuoti Europoje.
„Ko mes siekiam, tai įsigyti pakankamai komplektų tam, kad, iš kur neatsirastų grėsmė Europoje, iš visų pusių, mes galėtume lengvai išskleisti bazė ir atlikti skrydžius,“ – cituojamas JAV karinių oro pajėgų Europos ir Afrikos logistikos bei techninio palaikymo departamento vadas Roy’us Augustinas.
Transporto problemos
JAV ir NATO šalys-sąjungininkės pastaraisiais metais plečia savo karinį dalyvavimą Rytų Europoje. Tai nulėmė Rusijos keliama grėsmė.
Rytų Europoje buvo dislokuoti keturi batalionai – po vieną Lenkijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Jų užduotis – kilus karui su Rusija sulaikyti rusų puolimą iki pagrindinių NATO pajėgų pasirodymo.
Bendrų pratybų metu paaiškėjo, kad transporto infrastruktūra šalyse, turinčiose bendrą sieną su Rusija, nėra paruošta karo atvejui.
Viena iš priežasčių, kodėl aljanso rytų šalyse daliniai yra dislokuojami rotaciniu principu ir yra ta, kad tokiu būdu yra siekiame išbandyti ir pagerinti užnugario, tiekimo ir administracijos darbą – kiekviena tokia rotacija reiškia kariuomenės dalinių perkėlimo mokymus NATO aljansui.
