Nepaisant Irano perspėjimų, o taip pat ir Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės prašymų, penktadienį, spalio 13-ąją, Donaldas Trumpas paskelbė apie tai, kad jis atsisako „Bendro visapusiško veiksmų plano“ (BVVP), kurį pasirašė šios šalys kartu su dar tuometinius JAV prezidentu Baracku Obama. D. Trumpas pareiškė, kad Iranas pažeidė šio susitarimo sąlygas, tačiau kitų šalių lyderiai, o taip pat ir JT atstovas tikina, kad taip nėra. Tokios pat nuomonės laikosi ir JAV Užsienio reikalų ministerija. Pasak ekspertų, tokia strategija gali stipriai pabloginti JAV poziciją tarptautinėje bendruomenėje ir netgi tarp artimiausių jos sąjungininkių.
„Jeigu JAV pasitrauks iš šios sutarties ir pabandys įvesti sankcijas, nėra jokio pagrindo manyti, kad Europa tai palaikys“, – pažymėjo buvęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas saugumo klausimais Benas Rhodesas.
„D. Trumpas bando nuleisti kitas šalis į savo politikos lygį, tačiau kitoms šalims nėra priežasčių to laikytis, – pridūrė jis. – Visa, ką jis dabar daro, – tai nutolina JAV nuo pačių artimiausių sąjungininkų“.
Remiantis JAV Kongreso 2015-ųjų gegužę priimtu įstatymu dėl Irano branduolinės programos, prezidentas turi patvirtinti Irano BVVP numatytų veiksmų laikymąsi kas 90 dienų. Nors D. Trumpo administracija kol kas nepateikė įrodymų, kad Iranas nevyko susitarimo sąlygų, pagal kurias jie turėjo apriboti savo branduolinę programą mainais į tarptautinių sankcijų nutraukimą, jie Teheraną apkaltino „susitarimo dvasios“ nesilaikymu. Pasak kritikų, Iranas bausmių nusipelno dėl savo vykdomų balistinių raketų bandymų ir musulmonų šiitų judėjimų kurstymu visuose Artimuosiuose Rytuose.
Pasak B. Rhodeso, D. Trumpo atsisakymas patvirtinti susitarimą su Iranu, po kurio Kongresas dabar turi 60 dienų priimti sprendimą dėl naujų sankcijų paskelbimo Iranui, gresia šio susitarimo žlugimu ir atveria Iranui naujas galimybes įsigyti branduolinį ginklą – tai yra ruošia dirvą dar vienam potencialiam kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Kitos šalys, pasirašiusios šį susitarimą, taip pat išsakė kritiką D. Trumpui. Spalio 12-ąją Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „itin svarbu, jog Europa išsaugotų vienybę šiuo klausimu“, o jo kolega iš Didžiosios Britanijos Borisas Johnsonas šį dokumentą pavadino „pagrindiniu susitarimu, leidžiančiu neutralizuoti Irano branduolinę grėsmę“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat rekomendavo JAV nesitraukti iš sutarties, kaip Vašingtonas jau pasielgė birželį su Paryžiaus klimato sutartimi.
Tradiciniai geopolitiniai JAV priešininkai, kurie 2015-aisiais prisijungė prie Vakarų, demonstruojant solidarumą, taip pat išsakė savo kritiką D. Trumpui.
Izoliuoja pati save
Buvusi Valstybės departamento valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman mano, kad toks D. Trumpo sprendimas gali pastatyti Europą į pleišto tarp vienašalių D. Trumpo interesų ir Irano, Kinijos bei Rusijos interesų, kurie jau ėmėsi rimtų žingsnių, kad išstumtų JAV iš vyraujančių pozicijų Artimuosiuose Rytuose. Nors JAV sąjungininkai Europoje ir aštriai kritikavo kai kuriuos Irano užsienio politikos aspektus, anot W. Sherman, D. Trumpo nenoras spręsti tas problemas pasirašytos sutarties rėmuose į pavojų stato JAV diplomatijos autoritetą.
„Mes susilpninome mūsų pozicijas ir patys save izoliuojame“, – pareiškė W. Sherman. „Tai kelia pavojų mūsų santykiams su kitomis šalimis, mūsų sąžiningumą, mūsų reputaciją, – pridūrė ji. – Tai itin neapsvarstytas prezidento žingsnis“.
Jai antrino ir buvęs JAV prezidentūros Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos ekspertas Robertas Malley’us. Jo teigimu, vienintelis būdas pasiekti tolimesnių teigiamų Irano žingsnių – tai bendradarbiavimas su Iranu diplomatiniame lygmenyje, o ne atsisakymas vykdyti galiojančius įsipareigojimus. Ekspertą neramina, kad D. Trumpo ryžtas anuliuoti sutartį, nepaisant Irano pasirengimo įvykdyti susitarimus ir šio susitarimo palaikymo pačioje D. Trumpo komandoje, prives prie to, kad JAV neteks anksčiau turėtos įtakos Teheranui.
