Nikaragvos valdžiai imantis vis daugiau politinių priemonių prieš opoziciją, šios Centrinės Amerikos šalies rinkimų taryba penktadienį užkirto kelią vienai opozicinei partijai dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
„Jungtinės Valstijos mano, kad naujausi nedemokratiniai, autoritariniai režimo veiksmai, kuriuos skatina D. Ortegos baimė pralaimėti rinkimuose, yra paskutinis smūgis Nikaragvos perspektyvai vėliau šiais metais surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – išplatintame pareiškime sakė A. Blinkenas.
„Tas rinkimų procesas, įskaitant ir galutinius jo rezultatus, prarado bet kokį patikimumą“, – pridūrė jis.
Aukščiausioji rinkimų taryba blokavo opozicinio Piliečių aljanso už laisvę (CXL) galimybę dalyvauti lapkričio 7 dieną vyksiančiuose rinkimuose, nes nurodė „panaikinti (partijos) teisinį statusą.
Nuo 2007 metų valdžioje esantis D. Ortega siekia ketvirtosios prezidento kadencijos kartu su savo viceprezidente žmona Rosario Murillo, kuri siekia toliau eiti savo pareigas.
Per pastaruosius du mėnesius Nikaragvoje buvo suimtas mažiausiai 31 opozicijos atstovas, įskaitant ir septynis potencialius kandidatus į prezidentus. Jie buvo apkaltinti tėvynės išdavimu ir grėsmės šalies suverenitetui sukėlimu pagal pernai gruodį priimtą įstatymą, kuris yra laikomas D. Ortegos priemone pašalinti sau iš kelio konkurentus.
CXL anksčiau šią savaitę pranešė, kad partijos kandidatė į viceprezidento postą Berenice Quezada be jokio pagrindo yra laikoma namų arešto sąlygomis.
Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė, kad neišduos vizų dar 50-čiai Nikaragvos politikų, siejamų su D. Ortega. Jų sąrašas bus išplėstas iki daugiau nei šimto. Jame yra ir šalies parlamento narių bei teisėjų.
D. Ortega siekia verslui pasirodyti draugišku pragmatiku, tačiau Vakarų valstybės ir opozicija sako, kad jis virsta diktatoriumi, kuris siekia žūtbūtinėmis priemonėmis išlaikyti valdžią savo rankose.