Susitarimai su Kh. Sh. Mohammedu ir kitais dviem kaltinamaisiais priartina jų ilgai besitęsiančias bylas prie sprendimo. Jos daugelį metų buvo įstrigusios ikiteisminiuose manevruose, kol kaltinamieji buvo laikomi Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.
Pentagono pareiškime teigiama, kad jokios susitarimo detalės dabar nebus skelbiamos, tačiau „The New York Times“ pranešė, kad Kh. Sh. Mohammedas, Walidas bin Attashas (Validas bin Atašas) ir Mustafa al Hawsawi (Mustafa Hausavis) sutiko pripažinti savo kaltę dėl sąmokslo mainais į bausmę iki gyvos galvos, taip išvengdami teismo, po kurio jiems galėtų būti skirta mirties bausmė.
Tokį pasiūlymą prokurorai išsamiai išdėstė praėjusių metų laiške, tačiau jis suskaldė beveik 3 tūkst. žmonių, žuvusių per 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius, šeimas. Kai kurie jų vis tiek norėjo, kad kaltinamiesiems būtų skirta griežčiausia bausmė.
Dauguma teisinių ginčų dėl šių vyrų bylų sukosi aplink klausimą, ar jie gali sulaukti teisingo teismo po to, kai buvo metodiškai kankinami CŽA per daugybę metų po Rugsėjo 11-osios atakų. Susitarimai dėl kaltės pripažinimo padeda išvengti šios dilemos.
Iki sulaikymo 2003 metų kovą Pakistane Kh. Sh. Mohammedas buvo laikomas vienu iš artimiausių „al Qaeda“ vadovo Osamos bin Ladeno patikėtinių. Po to jis trejus metus praleido slaptuose CŽA kalėjimuose, kol 2006-aisiais pateko į Gvantanamą.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras, kuris yra sakęs, kad Rugsėjo 11-osios išpuolius rengė „nuo A iki Z“, dalyvavo keliuose dideliuose sąmoksluose prieš Jungtines Valstijas. Šioje šalyje jis lankė universitetą.
Be to, kad planavo bokštų dvynių sugriovimo operaciją, Kh. Sh. Mohammedas teigia 2002 metais pats nukirtęs JAV žurnalistui Danieliui Pearlui (Danieliui Perlui) galvą ir padėjęs 1993 metais įvykdyti Pasaulio prekybos centro sprogdinimą, per kurį žuvo šeši žmonės.
Gvantanamas
Įtariama, kad iš Jemeno kilęs Saudo Arabijos pilietis W. bin Attashas parengė du iš Rugsėjo 11-osios išpuolius įvykdžiusių užgrobėjų. JAV pareigūnai taip pat sakė, kad jis prisipažino pirkęs sprogmenis ir verbavęs komandos narius, kurie per išpuolį prieš amerikiečių laivą „USS Cole“ nužudė 17 jūreivių.
Po JAV invazijos į Afganistaną 2001 metais jis prisiglaudė kaimyniniame Pakistane ir 2003 metais ten buvo sulaikytas. Vėliau buvo laikomas slaptų CŽA kalėjimų tinkle.
M. al Hawsawi įtariamas vadovavęs Rugsėjo 11-osios išpuolių finansavimui. Jis buvo sulaikytas Pakistane 2003-iųjų kovo 1 dieną, taip pat buvo laikomas slaptuose kalėjimuose, kol 2006 metais buvo perkeltas į Gvantanamą.
Jungtinės Valstijos Gvantanamą, izoliuotą jūrų laivyno bazę, panaudojo kovotojams, suimtiems per „karą su terorizmu“ po Rugsėjo 11-osios išpuolių, laikyti, kad kaltinamieji negalėtų reikalauti teisių pagal JAV įstatymus.
Pats didžiausias kalinių skaičius jame buvo 800, tačiau vėliau jie pamažu buvo repatrijuoti į kitas šalis. Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prieš praėjusius rinkimus pažadėjo pabandyti uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau jis tebeveikia.
Kitoje su Rugsėjo 11-ąją susijusioje byloje Teisingumo departamentas atmetė vadinamojo 20-ojo užgrobėjo Zacarias Moussaoui (Zakarijo Musavį) prašymą likusią bausmės iki gyvos galvos dalį atlikti Prancūzijoje.
Tinklalapio „Legal Insurrection“ gautame ranka rašytame laiške apygardos teisėjai Leonie Brinkemai (Leoni Brinkemai) Z. Moussaoui – vienintelis Jungtinėse Valstijose nuteistas asmuo, susijęs su Rugsėjo 11-osios išpuoliais – išreiškė nuogąstavimus, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė, jei lapkritį prezidentu vėl bus išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Teisingumo departamento atstovė spaudai sakė, kad agentūra nekomentuoja kalinių perkėlimo prašymų, tačiau pažymėjo, kad Z. Moussaoui „atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistas už teroristinius nusikaltimus“.
„Teisingumo departamentas planuoja vykdyti šią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę JAV kalėjime“, – pridūrė atstovė spaudai.
