Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ir jo sąjungininkams Rusijai bei Iranui atkakliai laikantis, nei Hillary Clinton, nei Donaldas Trumpas nėra pareiškę jokio išsamaus ar realistiško pasiūlymo, kaip spręsti šį painų karą.
Sirijos pilietinis karas, kurį komplikuoja džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) ir virtinė kitų ekstremistinių grupuočių, užėmusių kai kuriuos svarbius rajonus, dar labiau padidino nestabilumą Artimuosiuose Rytuose. Iš šalies pasklidus milijonams pabėgėlių, jo poveikis pasijuto visame pasaulyje.
H.Clinton per sekmadienio debatus priminė, kad dirbdama Amerikos diplomatijos vadovės poste, siekė, kad Sirijos problema būtų sprendžiama ryžtingiau.
„Kai buvau valstybės sekretorė, palaikiau – šiandien palaikau – (pasiūlymus) įkurti neskraidymo zoną ir saugiąją zoną, – per debatus sakė ji. – Mums reikia svertų rusams, nes jie neateis prie derybų stalo, kad būtų rastas diplomatinis sprendinys, jeigu nebus kuo jų spausti.“
Tačiau neskraidymo ir saugiųjų zonų režimą reikia palaikyti, o klausimas dėl tokioms misijoms reikalingų išteklių kėlė nerimą Pentagonui, kai toks sprendinys buvo pirmąkart pasiūlytas prieš ketverius metus.
Kai H.Clinton tapo kandidate, prieš metus pradėta Rusijos karinė intervencija tik padidino šią problemą.
Rusija Sirijoje dislokavo modernias priešlėktuvinės gynybos sistemas, todėl amerikiečių pajėgoms vykdyti neskraidymo zonos palaikymo operacijas būtų daug pavojingiau. Jos taip pat gali tapti potencialia tiesioginės JAV ir Rusijos konfrontacijos priežastimi.
H.Clinton sakė, kad taip pat nusitaikytų į IS lyderį Abu Bakrą al Baghdadi – kaip prezidentas Barackas Obama buvo nusitaikęs į Osamą bin Ladeną.
Be to, ji sakė pritarianti, kad būtų tęsiama B.Obamos administracijos praktika siųsti ginklų Irako kurdų pajėgoms. H.Clinton užsiminė, kad svarstys galimybę teikti pagalbą kurdų kovotojams Sirijoje, kur veikia ir nedidelės JAV specialiosios pajėgos. Tačiau ji pridūrė, kad nenaudotų Sirijoje JAV reguliariųjų sausumos pajėgų, nes jos taptų okupuojančia jėga.
D.Trumpas yra sakęs, kad vienintelis Amerikos interesas Sirijoje yra IS nugalėjimas, ir užsiminė, kad galėtų palikti Sirijos likimą spręsti Rusijai ir Iranui. Jis užsipuolė H.Clinton dėl jos pasiūlymo, nors atrodė, kad jis juos smarkiai išpučia.
„Ji nori kovoti už sukilėlius, – sakė jis. – Yra tik viena problema: jūs net nežinot, kas tie sukilėliai yra. Tad koks tikslas?“
Ši D.Trumpas poziciją atrodo panaši į Rusijos, kuri ne kartą kaltino Vašingtoną patylomis remiant IS kovotojus ir tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ padalinį Sirijoje – nes Amerika palaikė sukilėlių grupes, kurios kažkada buvo nuosaikios ir tesiekė demokratinių rinkimų B.al Assadui pakeisti. Rusija sako, jog nuosaikios sukilėlių jėgos, kurias remia JAV ir jų sąjungininkai, yra taip persipynusios su IS bei „al Qaeda“, kad jų nebegalima atskirti.
„Man visai nepatinka Assadas, bet Assadas žudo ISIS, – per sekmadienio debatus sakė D.Trumpas, pavartodamas alternatyvų „Islamo valstybės“ akronimą. – Rusija žudo ISIS. Ir Iranas žudo ISIS. Ir ši trijulė dabar susivienijo dėl mūsų silpnos užsienio politikos. Sirija yra nebe Sirija. Sirija yra Rusija ir Iranas.“
Pasak D.Trumpo, jis nesutinka su savo kandidatu į viceprezidentus, Indianos gubernatoriumi Mike'u Pence'u, kuris praėjusią savaitę sakė, jog paremtų JAV karinius veiksmus taikinių Sirijoje atžvilgiu, kad būtų apsaugoti civiliai apsiaustame Alepo mieste.
Visgi D.Trumpas nepateikė konkretaus politinio recepto, išskyrus pasiūlymą nustatyti saugias zonas, kurių palaikymą apmokėtų arabų šalys ir kuriose galėtų prisiglausti nuo kovų pabėgę Sirijos civiliai gyventojai.
Be to, D.Trumpas apkaltino B.Obamą ir H.Clinton, kad prezidentas ir jo tuometė valstybės sekretorė paliko Siriją likimo valiai, kai nebuvo iki galo įvykdytas grasinimas bombarduoti šią šalį, jeigu B.al Assadas panaudos cheminius ginklus.
H.Clinton suklydo pareiškusi, kad ji jau buvo baigusi darbą B.Obamos administracijoje, kai Vašingtonas perspėjo B.al Assadą dėl „raudonos linijos“, kuri būtų peržengta, jei būtų panaudoti cheminiai ginklai.
Tačiau ji nebedirbo tuo metu, kai B.al Assado pajėgos panaudojo cheminius ginklus, o B.Obama nusprendė neįvykdyti grasinimo. Ją valstybės sekretoriaus poste pakeitusiam Johnui Kerry teko derėtis dėl švelnesnio sprendimo, kuris apėmė susitarimą su Rusija spausti B.al Assadą atsikratyti savo likusių deklaruotų cheminių ginklų atsargų.
B.Obama tvirtino kad toks sprendimas buvo teisingas, bet daug kas jį kritikavo ir sakė, kad atsitraukimas pakirto pasitikėjimą JAV.
