Lygiai po metų, lapkričio 4-ąją, vyks 45-ojo 57-osios kadencijos JAV prezidento rinkimai. Jau dabar galima tvirtinti, kad šių rinkimų kampanija, iš esmės seniai prasidėjusi, niekuo nesiskirs nuo XVIII amžiaus pabaigos, kai pirmuoju Amerikos vadovu 1789 m. tapo 57-erių sulaukęs George'as Washingtonas. Tiesa, tuomet Šiaurės žemyne griaudėjo pilietinis karas, galinga, iš imigravusių tautų susibūrusi ir pasakiškais turtais bei galimybėmis viliojanti valstybė buvo padalyta į dvi stovyklas.
Tačiau G. Washingtonas pajėgė atkurti taiką, įkurti konfederaciją ir patvirtinti iki šiol galiojančią Amerikos Konstituciją. Prie jo kapo duobės 1799 m. vienas respublikonizmo idėjų šalininkas taip sakė apie pirmąjį JAV prezidentą: „Jis buvo pirmas kare, pirmas taikoje ir lieka pirmas amerikiečių širdyse“ („first in war, first in peace, and first in the hearts of his countrymen“).
Daugiau kaip po 200 metų situacija Jungtinėse Valstijose lyg ir kitokia, bet ir panaši. Karas šalyje nesiaučia, federalizmo principai puikiai prigiję, amerikietiška demokratija davusi savo vaisių, tiesa, ne visiems saldžių. Tačiau JAV ekonomika primena praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio Didžiąją depresiją. Stebinusios pasaulį pigiais degalais, neribotomis darbo galimybėmis, dabar JAV išgyvena energetinę krizę, finansinį nuosmukį, o užsienio politikoje nesibaigia nuolatinės konfrontacijos požymiai...
Pinigų daugiau negu optimizmo
Amerikoje vis labiau juntamas artėjančių rinkimų vėjas. Nenuostabu, nes pagal 1787 m. priimtą JAV Konstituciją, likus iki rinkimų maždaug pusmečiui, pagrindinės Demokratų ir Respublikonų partijos kelia savo kandidatus į šį postą, o dar prieš tai partijų viduje vyksta tų kandidatų atranka ir galimų pretendentų į kandidatus aštri politinė diskusija.
O jeigu pažvelgtume į distanciją, kai Amerika turės savo 45-ąjį prezidentą, tai ji kur kas ilgesnė: tik 2013 m. sausio 20 d. vyks naujojo vadovo inauguracija. Iki 1933 metų ją rengdavo kovo 4-ąją, o vėliau kadencijos pradžia pradėta skaičiuoti nuo sausio 20-osios.
Tačiau galimi pretendentai jau ėmė rinkti lėšas savo rinkimų kampanijoms. Dabartinis prezidentas Barackas Obama vien nuo liepos iki rugsėjo iš savo rėmėjų ir asmeninių santaupų į rinkimų fondą sukaupė 70 mln. dolerių. TV kompanija „Fox News“ praneša, kad tai gerokai viršija užsibrėžtą 55 mln. ribą, tačiau 16 mln. mažiau, negu jis sugebėjo sukaupti per pirmąjį šių metų ketvirtį.
Tęsdama šių lėšų analizę, „Fox News“ praneša, kad prezidento rinkimų kampanijai paaukojo 600 tūkst. amerikiečių, iš jų 98 proc. įnešė po vienodą 250 dolerių sumą. Kol kas nežinoma, kiek lėšų B. Obama pritrauks iš viso, tačiau jis ketina surinkti kur kas didesnę pinigų sumą negu per 2008 m. rinkimų kampaniją (745 mln. dolerių).
Juodaodį keis juodaodis?
Nepaisydamas solidžios juodaodžio demokrato B. Obamos figūros būsimuose rinkimuose, į kovą su juo ketina stoti kitas tos pačios odos spalvos varžovas – Respublikonų partijos atstovas, 66-erių metų verslininkas Hermanas Cainas. Buvęs picerijų tinklo savininkas, dabar Baptistų bažnyčios pamokslininkas, sulaukė didžiausio pritarimo partijos debatuose. Apklausos duomenimis, jį remia 30 proc. respublikonų, o štai artimiausią jo varžovą 64-erių buvusį Masačiusetso gubernatorių Mittą Romney'ų – 23 procentai.
Dar birželį savo pretenzijas į respublikonų kandidato vietą būsimuose rinkimuose pareiškė ir kol kas vienintelė moteris –Kongreso narė Michele Bachmann. Sėkmingas M. Bachmann, prieš mokesčius pasisakančio ultrakonservatyvaus Arbatėlės judėjimo numylėtinės, pasirodymas partijos kandidatų iškėlimo konferencijoje šioje valstijoje gali sustiprinti jos pozicijas siekiant tapti rimta konkurente pagrindinio sparno respublikonams, kurie viliasi mesti iššūkį prezidentui B. Obamai.
Ji dažnai lyginama su kita įtakinga partijos figūra – Arbatėlės judėjimo numylėtine Sarah Palin, kuri buvo respublikonų kandidatė į viceprezidentės postą 2008-ųjų rinkimuose. Bet buvusi Aliaskos gubernatorė neseniai paskelbė, kad nekandidatuos. Daugelis amerikiečių išreiškė nusivylimą šios spalvingos 48-erių metų asmenybės atsisakymu dalyvauti rinkimų maratone.
Prezidentas nuleidžia rankas?
O B. Obama jau dabar manąs, kad, kaip teigia TV kompanija ABC, gali pralaimėti 2012 m. rinkimus, nes jo komandai nepavyko susidoroti su ekonominiais sunkumais. Pavyzdžiui, nedarbas šalyje siekia 9,1 proc., ir tai blogiausias rodiklis per jo prezidentavimo metus. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar jis rengiasi tapti „vienos kadencijos prezidentu“, B. Obama netryško optimizmu: „Tokioje ekonomikos situacijoje sunku tikėtis daugiau. Man nekelia nerimo, kad žmonės mane laiko nevykėliu. Aš su tuo susitaikiau.“ Nors pasiekta nemažų laimėjimų užsienio politikoje (santykių su Rusija „įkrovimas iš naujo“, pasirašyta Strateginės ginkluotės apribojimo sutartis, likviduotas Osama bin Ladenas, neseniai – Muammaras Gaddafis), B. Obamos pergale rinkimuose tiki tik 37 proc. amerikiečių, o 55 proc. mano, kad kitu prezidentu vėl turi tapti respublikonas.
Žinoma, per šiuos metus nutekės dar daug vandens, o su juo – ir rinkiminių putų. Nesibaigianti pasaulinė ekonomikos krizė vis labiau sekina turtingą ir buvusią galingą Ameriką. Kaip praeina dolerio šlovė, taip baigiasi ir dar vakar triumfavusių politikų karjera. Švytuoklės principas tebegalioja.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
