Amerikos žvalgybos bendruomenė visiškai netikėtai pakeitė nuomonę: Irano branduolinio ginklo programa, kurios beatodairiškas vykdymas galėjo susilaukti rimto JAV ir Izraelio atsako, pasirodo, nutraukta jau prieš kelerius metus, rašo Italijos dienraštis „Repubblica“.
Ne vienerius metus JAV žvalgybos tarnybos skambino pavojaus varpais dėl Irano atominės programos, šitaip prisidėdamos prie nuolat augančios įtampos ir nesupratimo atmosferos santykiuose su Iranu. Mažiau nei prieš du mėnesius JAV prezidentas G. W. Bushas prabilo apie „Trečiojo pasaulinio karo šmėklą“, susiejęs ją su karinėmis Teherano ambicijomis, o viceprezidentas D.Cheney perspėjo, kad iraniečiai sulauks „labai rimtų pasekmių“, jei ir toliau dės visas pastangas pasigaminti atominę bombą, pastebi dienraštis.
Tačiau dabar, netikėtai ir iš pirmo žvilgsnio labai keistai, Amerikos agentai 007 persigalvojo, rašo „Repubblica“. „Iranas 2003 metais nutraukė bandymus sukurti branduolinius užtaisus“, - pareiškė jie užvakar Vašingtone paskelbtame pranešime. Baltuosiuose rūmuose tai sukėlė tam tikrą sąmyšį. Žvalgybos teigimu net jei Iranas panorėtų atnaujinti tokius bandymus, jis galėtų tai padaryti tik 2010 – 2015 m., kai turės bombai pakankamą prisodrinto urano kiekį.
Irano branduolinės grėsmės pervertinimas atskleistas „National Intelligence estimate“ (NIe) – metinėje JAV nacionalinės žvalgybos, kuriai vadovauja Mike‘as McConnellis, ataskaitoje, skirtoje itin „karštoms“ tarptautinėms problemoms. Šiame dokumente apibendrinamos Centrinėje žvalgybos valdyboje ir 15 kitų JAV žvalgybos tarnybų dominuojančios nuomonės, teigia dienraštis.
Kartais ataskaitoje pateikiami vertinimai pasirodo esantys netikslūs: vienas iš pavyzdžių – pranešimas apie Saddamo Husseino masinio naikinimo ginklą, kuris tapo pretekstu pradėti karą Irake. Paprastai šios ataskaitos lieka įslaptintos, tačiau M. McConnellis nusprendė viešai paskelbti ataskaitos dėl Irano santrauką, kad viešoji nuomonė nebūtų klaidinama. Jis esą atsižvelgė į tai, kad dokumente reiškiama nuomonė skiriasi nuo tos, kurią žvalgyba skelbė anksčiau.
2005 m. ataskaitoje JAV žvalgyba „su gana didele tikimybe“ tvirtino, kad Iranas, nepaisydamas tarptautinių įsipareigojimų ir išorės spaudimo, ketina įgyti branduolinį ginklą. Remdamiesi šiais duomenimis Baltieji rūmai ėmėsi vadovauti tarptautiniam puolimui siekdami izoliuoti Teheraną ir nubausti jį sankcijomis.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba jau pritarė dviem rezoliucijoms, nukreiptoms prieš Iraną, ir svarsto trečiąją. Dar daugiau – Jungtinės Valstijos niekuomet nebuvo atmetusios karinio smūgio galimybės, kad neutralizuotų branduolines prezidento M. Ahmadinejado ambicijas, rašo „Repubblica“.
Naujasis JAV žvalgybos dokumentas dėl Irano labai skiriasi nuo pristatyto prieš dvejus metus, teigia dienraštis. Naujoje ataskaitoje tvirtinama, kad iki 2007 m. vidurio Iranas nebuvo atnaujinęs branduolinio ginklo kūrimo programos, tačiau, nors ir susidurdamas su dideliais sunkumais, vykdo urano sodrinimo darbus. Dokumente pabrėžiama, kad posūkis 2003 m. buvo susijęs su diplomatiniu spaudimu ir griežtesne tarptautinės bendrijos kontrole. Kai dėl ateities, tai ataskaitoje teigiama, jog sprendimai dėl branduolinio ginklo gamybos bus priimami analizuojant kaštus ir įgytus pranašumus. Žvalgybos manymu nebus vadovaujamasi „skubiais impulsais“, siejamais su politiniais, ekonominiais ir kariniais išskaičiavimais.
„Štai kodėl prezidentas Bushas pasielgė teisingai toliau laikydamasis savo strategijos“, - nedelsdamas JAV nacionalinės žvalgybos paskelbtą dokumentą pakomentavo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Hadley, siekdamas apginti prezidentą nuo neišvengiamos tarptautinės kritikos ir galimų ironiškų Teherano komentarų. „Mes buvome teisūs, kai nerimavome dėl Irano branduolinių ambicijų, ir esu tikras, kad tarptautinis spaudimas gali paskatinti diplomatinį dialogą“, - pridūrė Hadley.
Tačiau kaip paaiškinti tokį netikėtą žvalgybos pozicijos pasikeitimą? – klausia „Repubblica“. „Informacija, gauta pastaraisiais mėnesiais, privertė mus peržiūrėti problemą iš esmės“, - užvakar aiškino vienas aukštas JAV administracijos atstovas, kuris, beje, buvo gana sutrikęs, teigia dienraštis.
Skirtumas tarp 2005 ir 2007 m. nacionalinės žvalgybos ataskaitų kelia naujų klausimų dėl informacijos tikrumo ir bei agentų darbo patikimumo, o taip pat ir dėl mįslingų žaidimų Vašingtono valdžios koridoriuose. Kita vertus, kol kas neaišku, kaip atsilieps naujoji ataskaita artėjančioms Europos Sąjungos deryboms su Teheranu ir konsultacijoms Jungtinėse Tautose, rašo „Repubblica“.
