„Kalbant apie visokias sankcijų priemones, jos paprastai pasižymi bumerango poveikiu ir, be jokių abejonių, šiuo atveju stumia Rusijos ir Amerikos santykius į aklavietę, daro jiems labai didelę žalą“, – valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo V.Putino pasisakymą per vizitą Brazilijos sostinėje.
„Ir esu įsitikinęs, kad tai kenkia Amerikos valstybės ir liaudies ilgalaikiams nacionaliniams interesams“, – Rusijos lyderis sakė žurnalistams.
V.Putinas sarkastiškai reagavo, kai vienas žurnalistas pasakė, kad Vašingtonas paskelbė naujas sankcijas Rusijai ir paprašė tai pakomentuoti.
„Nejaugi?“ – ironiškai paklausė jis.
V.Putinas, atvykęs į Lotynų Ameriką šešių dienų vizito, stengėsi nesureikšminti Vašingtono žingsnio ir nurodė, kad Maskvai prireiks laiko įvertinti galimą žalą, prieš imantis atsakomųjų veiksmų.
„Reikia pažiūrėti, kas per sankcijos – reikia išsiaiškinti neskubant, ramiai“, – prezidento žodžius citavo ITAR-TASS.
Jis kaltino Jungtines Valstijas agresyviu elgesiu ir akcentavo krizes Irake, Libijoje bei Afganistane.
Pasak V.Putino, JAV pareigūnai vykdo „gana agresyvią užsienio politiką ir, mano nuomone, tai daro gana neprofesionaliai“.
Rusijos autoritarinis lyderis taip pat išreiškė viltį, kad blaivus protas nugalės ir kad abi šalys visus ginčus sugebės išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.
„Gaila, kad mūsų partneriai eina šiuo keliu. Tačiau mūsų durys neužvertos derybų procesui, ėjimui iš šios padėties. Tikiuosi, blaivus protas ir noras sureguliuoti visas problemas taikiomis diplomatinėmis priemonėmis nugalės“, – pabrėžė V.Putinas.
Jis pridūrė, kad Vašingtono sankcijos Rusijai „prieštarauja pačių Jungtinių Valstijų nacionaliniams interesams“.
„JAV administracija savo veiksmais daro žalą savo stambiausioms bendrovėms, – aiškino Rusijos lyderis. – Pavyzdžiui, stambios bendrovės nori dirbti Rusijoje, tačiau susiduria su tam tikrais suvaržymais – jų konkurencingumas bus mažesnis, lyginant su kitomis pasaulinėmis energetikos bendrovėmis.“
„Anksčiau ar vėliau tokius tarptautinių problemų sprendimo būdus teks keisti, tačiau žalą reikės nurašyti į nuostolius būtent tiems, kas tai daro“, – pridūrė jis.
(00.23) Jungtinės Valstijos trečiadienį reikšmingai sugriežtino ekonomines sankcijas Rusijai dėl Ukrainos, nusitaikydamos į gynybos, finansines ir energetines bendroves.
JAV iždo departamentas nurodė, kad priemonės, kurios kol kas yra skaudžiausias Vašingtono smūgis Rusijos ekonomikai, apima sankcijas naftos milžinei „Rosneft“ ir bankui „Gazprombank“, taip pat naftos terminalą Feodosijoje.
Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtrauktas Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo federalinis reikalų ministras Olegas Saveljevas ir prezidento Vladimiro Putino pavaduotojas Igoris Ščegolevas.
Į sąrašą taip pat pateko Aleksandras Borodajus, kuris yra vienas iš separatistinės Donecko respublikos lyderių.
Be to, sankcijos bus taikomos ir pačioms vienašališkai pasiskelbusioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pridūrė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius.
Pasak S.Riabkovo, Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones, tačiau jos žingsniai nekopijuos amerikiečių veiksmų, bet „bus Vašingtone priimti pakankamai skausmingai“.
ES lyderiai susitarė sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl Ukrainos
Europos Sąjungos (ES) lyderiai trečiadienį vėlai vakare susitarė sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės, nusitaikydami į Rusijos bendroves, siejamas su veiksmais, kenkiančiais Kijevui.
Naujos baudžiamosios priemonės, paskelbtos netrukus po to, kai Vašingtonas pranešė sugriežtinęs savo sankcijas, bus taikomos „individams ar subjektams, kurie teikia aktyvią medžiaginę ar finansinę paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar destabilizaciją rytinėje Ukrainoje“, sakoma pranešime.
28 lyderiai, susitikę Briuselyje aptarti Ukrainos krizės ir kandidatų į aukščiausius ES postus, taip pat susitarė įšaldyti naujas ES Europos investicinio banko (EIB) ir Londone įsikūrusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) investicines programas Rusijoje.
Griežtesnės baudžiamosios priemonės apims daugiau Rusijos bendrovių, artimai susijusių su Kremliumi.
ES jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą 72 asmenims iš Rusijos ir Ukrainos, kurie prisidėjo prie krizės kurstymo.
Tačiau Bendrija kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius - tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.
Tokį atsargumą lemia didelės ES narių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų.
„Visavertės sektorių sankcijos ... lieka tolimu pavojumi, nepaisant naujausios retorikos“, – trečiadienį prieš ES lyderių susitikimą savo klientams pranešė Maskvos investicijų bankas „VTB Capital“.
ES sugriežtino sankcijas dėl padėties Ukrainoje
Europos Vadovų Taryba (EVT) posėdyje vėlų trečiadienio vakarą pasmerkė tebesitęsiančius karinius susirėmimus Rytų Ukrainoje ir sugriežtino atsakomąsias priemones Rusijai, pranešė Prezidentūra.
,,Rusijos remiamų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje kelia grėsmę ne tik šios šalies, bet ir visos Europos saugumui. Europos Sąjunga privalo nedelsiant imtis tokių priemonių, kurios sustabdytų karinę agresiją, o už ją atsakingi asmenys būtų nubausti", - pranešime cituojama prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anksčiau trečiadienį ji žurnalistams sakė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys „atvirai ir griežtai reikalauja“ įvesti ginklų embargą Rusijai dėl krizės Ukrainoje eskalavimo, bet EVT to nepadarė. Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabiuso), kuriuo remiasi „Reuters“, nebuvo plano įvesti ginklų embargą.
Visgi ES šalių lyderiai nusprendė, kad nuo šiol sankcijos bus taikomos įmonėms ir organizacijoms, kurių veiksmai arba finansinė parama kelia grėsmę Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. ES šalių vadovai taip pat paragino Europos investicinį banką sustabdyti naujų valstybinių projektų finansavimą Rusijoje bei sutarė derinti pozicijas dėl naujų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolų išdavimo šiai šaliai.
ES šalių vadovai įpareigojo Europos Komisiją peržiūrėti dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas su Rusija ir esant reikalui jas sustabdyti. Šios priemonės nelies pilietinės visuomenės stiprinimo projektų.
Be to, EVT paragino Europos Komisiją pateikti pasiūlymus dėl investicijų Kryme ir Sevastopolyje ribojimo. Pasak pranešimo, tikimasi, jog tarptautinės finansų institucijos taip pat nerems projektų, kurie reikštų Krymo ir Sevastopolio aneksijos pripažinimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
