„New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašė Vašingtono leidimo naudoti tolimojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijoje.
Leidinys „The Moscow Times“ apžvelgia, kaip tai gali paveikti situaciją mūšio lauke.
Kokias tolimojo nuotolio raketas gali panaudoti Ukraina?
Raketos ATACMS yra balistinės raketos, kurios, priklausomai nuo modelio, gali smogti objektams, nutolusiems iki 300 kilometrų ir gali turėti kovinę galvutę su maždaug 170 kilogramų sprogmenų.
Šios raketos gali pataikyti į pagrindinius taikinius, tokius kaip amunicijos sandėliai, kariuomenės ir kiti personalo centrai, esančius giliai už fronto linijos.
ATACMS raketos paleidžiamos iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, pavyzdžiui, HIMARS, kuriuos JAV tiekia Ukrainai, taip pat iš senesnių M270 įrenginių, kuriuos tiekia Didžioji Britanija ir Vokietija.
Kaip tolimojo nuotolio raketos galėtų paveikti situaciją fronto linijoje?
Anot „The New York Times“, Ukraina greičiausiai naudosis ATACMS savo karių gynybai Rusijos Kursko srityje, kur rugpjūtį įsiveržė Kyjivas.
Visgi „The Moscow Times“ kalbinti karo ekspertai teigė, kad leidimas Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos viduje stipriai nepakeis karo eigos.
„Dabartinio karo ir vykstančių kovinių operacijų kontekste tai labiau gestas. [Tolimojo nuotolio raketų naudojimas] gali būti veiksmingas prieš Rusijos logistiką, sukeldamas laikinus sutrikimus ir prailgindamas amunicijos ir kitų resursų tiekimo Rusijos kariams kelius“, – leidiniui kalbėjo karo ekspertas Aleksejus Alšanskis ir pridūrė, kad Maskva taip pat galėjo pasiruošti tokiam sprendimui ir perskirstyti svarbiausius išteklius ar sustiprinti oro gynybą.
Raketų kiekis yra dar vienas svarbus klausimas, sako karo analitikas ir buvęs Ukrainos saugumo pareigūnas Ivanas Stupakas.
„Nors smūgiai gali sustabdyti Rusijos armijos veržimąsi [Kurske], mes aiškiai suprantame, kad tų raketų bus ribotas skaičius ir turime atsižvelgti į tai, kad kai kurias iš jų numuš Rusijos oro gynyba“, – leidiniui kalbėjo I. Stupakas.
Ar kyla eskalavimo pavojus?
Vašingtonas priėmė sprendimą dėl leidimo naudoti raketas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukraina pranešė apie, Šiaurės Korėjos planus siųsti savo karius į Rusiją padėti kare prieš Ukrainą.
Tačiau JAV paskelbus apie sprendimą, Kremliui pakako įžūlumo apkaltinti Vašingtoną eskaluojant karą Ukrainoje.
„Akivaizdu, kad kadenciją baigianti Vašingtono administracija ketina imtis veiksmų, kad toliau kurstytų ugnį ir išprovokuotų tolesnį įtampos eskalavimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį perspėjo, kad dėl tokio JAV žingsnio NATO atsidurs šalia karo su Rusija ir kad jei Ukraina atakuotų Rusiją tolimojo nuotolio raketomis, Maskva „priims atitinkamus sprendimus, remdamasi grėsmėmis“.
D. Peskovas pirmadienį pareiškė, kad V. Putino pozicija yra tokia, kad smūgius raketomis galiausiai vykdys ne Ukraina, o šalys, kurios leidžia tokį raketų naudojimą.
Žvalgybos analitikas Ryanas McBethas „The Moscow Times“ sakė, kad tokia Maskvos pozicija greičiausiai bus vertinama kaip „keliantis baimę“.
„Jie žino, kad vieno branduolinio ginklo panaudojimas sukels didžiulį NATO atsaką“, – sakė R. McBethas.
Tačiau Hamburgo saugumo ekspertas Alexanderis Graefas šiuo klausimu atsargesnis.
„Leidimas Ukrainai smogti kariniams taikiniams Rusijoje, naudojant vien ATACMS ir kitas sistemas, nieko „nelaimės“. Visgi tai gali sutaupyti laiko Kursko srityje išlaikant ar pagerinant Ukrainos pozicijas, kol [Donaldo] Trumpo administracija pradės eiti pareigas“, – sakė A. Graefas.
„Tai rodo, kad yra rimtų priežasčių, kodėl J. Bidenas delsė. Šis žingsnis kelia pavojų Vakarams, bet nekeičia strateginės padėties. Tačiau augant spaudimui iš Ukrainos, auga ir „statymai“. Ateinantys mėnesiai bus vieni iš sunkiausių ir pavojingiausių“, – pridūrė jis.
