Ginklas būtų įrengiamas ant nepilotuojamos skraidančios platformos, galimai – kosminių dronų, kurie veiktų Žemės orbitoje, skelbiama karybos temomis rašančiame „Warrior Maven“ portale, remiantis šaltiniais JAV kariuomenėje.
Manoma, kad šios skraidančios gynybos sistemos gebės numušti tarpžemynines raketas (TR) lazeriu bet kuriame jų skrydžio etape – ne tik paleidimo, kuomet ji tik pradeda greitėti, tačiau ir kosmose, kuomet ji jau įsibėgėjusi ir pasiekia didelį greitį. Lazerio galingumo turėtų užtekti tam, kad „pradegintų skylę raketoje“, cituojami šaltiniai internetiniame leidinyje.
Naujos gynybos sistemos kūrimo etapai sudaryti iš kompiuterinio modeliavimo, laboratorinių tyrimų ir praktinio karinio lazerio išbandymo, įskaitant bandymus su jau dabar karyboje naudojamu „C-130 Hercules“ patobulintu modeliu „AC-130J Ghostrider“.
Koviniai lazeriai laivuose ir antžeminėse pajėgose egzistuoja jau daugelį metų. Lazeris karinėse oro pajėgose, gebantis numušti tarpžemynines ar sparnuotąsias raketas, taps nauju šios ginkluotės tipo vystymo žingsniu ir kardinaliai pakeis visą karybos paveikslą, rašoma „Newsader“.
„Warrior Maven“ cituoja buvusį MDA direktorių Henry Oberingą, kuris šiuo metu užima bendrovės „Booz Allen Hamilton“ viceprezidento pareigas. Jis pareiškė, kad jau yra atlikti tyrimai ir bandymai, kurie įrodo iš principo galimą lazerių panaudojimą priešraketinės gynybos sferoje.
Savo ruožtu aukštas pareigas užimantys Pentagono karininkai užtikrino, kad karinėse oro pajėgose pradėti lazerių pritaikymą „jau artimiausiu laiku“ yra realūs šansai.
„Kaip tik šiuo metu karo inžinieriai ieško būdų, kaip transformuoti „mažytį įrenginį“ į didelio galingumo lazerį, kuris gebėtų veikti itin dideliame aukštyje už Žemės atmosferos ribų“, – rašo savo straipsnyje karinis ekspertas Krisas Osbornas.
Kuo aukščiau nuo žemės paviršiaus bus lazerio šaltinis, tuo mažiau išsisklaidys lazeris dėl labiau išretėjusios atmosferos, kurios kosmose ir išvis nėra. Būtent todėl ir kilo idėja dislokuoti dronus su lazeriniu ginklu kaip įmanoma arčiau atmosferos ribų. „Aukštis padidina drono valdomo lazerio diapazoną“, – cituojamas JAV Strateginių ir valstybės vertinimų centro vyresnysis darbuotojas Markas Gunzingeris. Šis analitinis centras kaip tik ir užsiima galingo lazerinio ginklo kūrimu, kartu su „Booz Allen Hamilton“.
Raketos kris ant agresorių žemės
Vienas iš ginkluotės gamintojų atkreipė dėmesį į tai, kad lazeriu numušta raketa gali sprogti virš teritorijos, iš kurios buvo paleista. „Tikruoju sulaikančiu faktoriumi bus tai, kad branduolinė raketa nukris ant šalies, iš kurios ji bus paleista“, – cituojamas šaltinis.
Įsigijus tokią ginkluotę JAV įgytų privalumą prieš agresores, jeigu šios sumąstytų panaudoti nekonvencinę ginkluotę.
Lazerinio ginklo privalumai ir trūkumai
Kosmose tarpžemyninės raketos ne mažiau, o kai kuriais atvejais ir dar labiau pažeidžiama prieš lazerius: raketos konstrukcija susilpnėja dėl aerodinaminio pasipriešinimo, o ir susekti ją šioje skrydžio fazėje yra gana paprasta dėl stabilaus skrydžio aukščio. Amerikiečiai šių išvadų priėjo atlikę specialų eksperimentą, siekiant nustatyti lazerinio ginklo efektyvumą prieš skrendančias kosmose raketas, rašoma „Newsader“.
Darbų su lazeriais problemos pasireiškia tuo, kad atmosfera išsklaido lazerio spindulius, sumažina jų galingumą. Taip pat orbitoje šiuo metu yra susikaupę pernelyg daug nuolaužų, kurios apsunkina galimybę tiksliai nustatyti taikinį.
Šių problemų sprendimui bus bandoma pritaikyti specialius daviklius. Bendrovė MDA tvirtina, kad tokio tipo technologija jau buvo sėkmingai išbandyta.
Pažymima, kad, lyginant su tradicine ginkluote lazeriniai ginklai pasižymi eile privalumų, tarp kurių – šviesos greitis, žema eksploatavimo kaina, tikslumas ir galimybė iš toli pasiekti taikinį.
Kartu sudėjus šias savybes ginklas tampa itin efektyviu. Pasak H. Oberingo, lazerių panaudojimo spektras yra platus – dronai, greitaeigiai kateriai, raketos.
Priklausomai nuo lazerio spindulio ir skleidžiamos bangos ilgio, skirtingi lazeriai patekę į atmosferą reaguoja skirtingai. „Mums tenka susidurti su tuo, kaip skirtingai į pokyčius atmosferoje reaguoja lazeriai“, – aiškino H. Oberingas.
Lazeriai šarvuotose mašinose
Šiuo metu lazerius savo ginkluotėje oficialiai naudoja JAV karinis laivynas. Artimiausiu metu Pentagonas lazeriais planuoja apginkluoti ir naikintuvus F-22, F-35 ir F-15.
Kovo viduryje amerikiečių specialistai atvyko į Vokietiją, kur atliko demonstracinius „Stryker MEHEL“ bandymus: kovinis spindulys numušė tuziną bepiločių skraidyklių, kurios tik pasirodydavo jo saugomoje teritorijoje, skelbiama „Defense News“.
Kol kas sistema „Stryker MEHEL“ naudojama tik bandymų poligonuose metu, tačiau netrukus gali būti pradėta serijinė jų gamyba ir eksploatacija NATO kariuomenėje. Skelbiama, kad „Stryker MEHEL“ turėtų saugoti ne tik nuo įvairių skraidyklių, tačiau ir atskriejančių raketų ar artilerijos sviedinių.
Perėmėjai kosmose
Kol kas tokio pobūdžio gynybos sistemos yra dar kūrimo ir bandymų stadijoje, tačiau būtinybė ją turėti amerikiečių karybos specialistų keliama jau nuo 2017-ųjų.
Tuomet vykusios gynybos klausimų konferencijos metu ekspertai priėjo išvadą, kad Pentagonui būtina kosmose dislokuoti sekimo ir perėmimo įrangą su koviniais lazeriais.
Šių metų sausį buvo pranešta, kad Pentagonas svarsto galimybę į Žemės orbitą iškelti balistinių raketų palydovus-perėmėjus. Tyrimai yra vykdomi ir remiantis naująją JAV priešraketinės gynybos strategija, kurią paskelbė prezidentas D. Trumpas.
JAV šių metų kovo pabaigoje pirmą sykį sėkmingai išbandė antžeminę kovos su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis sistemą.
Šiuo metu JAV priešraketinės gynybos sistemos pagrindą sudaro raketos-perėmėjos, kuriomis yra apginkluoti karo laivai, o taip pat antžeminės sistemos Aliaskoje ir Kalifornijoje. Šiuo metu JAV yra 44 antžeminės raketų perėmimo sistemos, tačiau iki 2023-ųjų jų skaičius išaugs iki 64.
Pirmą sykį apie JAV priešraketines sistema JAV prabilta Ronaldo Reagano prezidentavimo laikais, kuris inicijavo Strateginės gynybos kūrimą, pavadinęs ją „ilgalaike programa kovai prieš strategines raketas, turinčias branduolines galvutes“. Jau tuomet projektas numatė kovinių lazerių iškėlimą į kosmosą. Nepaisant to, kad šis programos etapas sulaukė fiasko ir net nebuvo pradėtas, ji tapo šiuolaikinės JAV palydovų sistemos kosmose, o tuo pačiu ir karinio-techninio dominavimo, pagrindu. Būtent šios sistemos dėka amerikiečiams pavyksta efektyviai vykdyti karines kampanijas: pirmą sykį jos galimybės buvo atskleistos 1991-aisiais Persijos įlankos karo metu.
