JAV mokslininkai sekmadienį vakare bandys Marso šiaurės ašigalio zonoje nutupdyti 420 mln. dolerių (927 mln. litų) vertės kosminį zondą, bet nerimauja dėl to, kad sėkmės tikimybė yra mažesnė nei 50 procentų.
Misijos specialistai prieš numatytą zondo nutupdymą tikrino duomenis ir bandė nustatyti, ar reikės kurso koregavimo manevrų, kad „Phoenix“, kurio kelionė iš Žemės buvo 679 mln. km ilgio, nutūptų lygiame plote, kuriame yra palyginti nedaug akmenų.
Ankstesnio trajektorijos koregavimo šeštadienį buvo atsisakyta, nes „Phoenix“ laikėsi labai gero kurso, kurio nebuvo būtina keisti, rašoma misijaą kontroliuojančios NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pasadinoje (Kalifornija) interneto svetainėje.
„Phoenix“ į Marso atmosferą įskries sekmadienį maždaug 23 val. 31 min. Grinvičo (pirmadienį 2 val. 31 min. Lietuvos) laiku, maždaug 21 tūkst. km per val. greičiu. Iš pradžių nuo karščio jį turi apsaugoti termoizoliacinis „skydas“, paskui jo kritimą lėtins parašiutas, o dar vėliau - zondo varikliai. Jo greitis turi sumažėti iki vos 8 km per val. ir galiausiai jis turi nutūpti Marso regione Vastitas Borealis, kurio geografinę platumą būtų galima palyginti su šiaurės Kanada.
„Phoenix“ taps pirmuoju Marso „arktinėje“ srityje nusileidusiu kosminiu aparatu. Savo tris mėnesius truksiančios misijos metu zondas turės kasinėti ledą ir ieškoti gyvybės ženklų.
Dėl didelio atstumo iki Marso, minėta NASA laboratorija turės laukti net 15 minučių, kol iki Žemės atkeliavęs radijo signalas patvirtins saugų nusileidimą.
Viena minutė po to, kai „Phoenix“ patvirtins nusileidimą, jo radijas taupydamas baterijas nutils 20-čiai minučių. Tada turi išsiskleisti dvi zondo saulės antenos. Pirmieji zondo padaryti atvaizdai Žemę pasieks tik po dviejų valandų.
Zondas turės dirbti sunkiomis sąlygomis - temperatūra bus nuo minus 73 iki minus 33 laipsnių pagal Celsijų.
NASA nori nustatyti, ar Marso šiaurės ašigalio regione kada nors galėjo būti mikrobų tipo gyvybei palankios sąlygos.
Atsižvelgdami į tai, kad šiame Marso regione, kaip ir Žemėje, vyksta metų laikų kaita, mokslininkai nori nustatyti, ar būna tokių momentų, kai atšyla ir grunte būna skysto vandens ir gyvybei būtinų mineralų.
Zonde sumontuota kamera ir 2,35 m ilgio roboto ranka, kuri gali kastis į 1 m gylį ieškodama ledo ir atšildytuose pavyzdžiuose nustatyti anglies ir vandenilio molekules - būtinus gyvybės elementus.
Su išskleistomis saulės antenomis „Phoenix“ yra penkių metrų pločio ir 1,52 m ilgio. Jis sveria 350 kg, iš jų 25 kg sudaro moksliniai prietaisai.
Orbita skriejantis NASA kosminis aparatas šeštadienį pastebėjo zondo nusileidimo rajone slenkantį Marso dulkių debesį, bet nemanoma, kad jis galėtų kelti kokį nors pavojų zondo nusileidimui.
