Praėjusios savaitės pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) nurodė amerikiečių vadovaujamoms NATO pajėgoms Afganistane pradėti didžiausią iki šiol šalyje rengtą saugumo operaciją “Khanjar”, kurios tikslas - pašalinti iš pietinių Afganistano regionų talibus.
Saugumo operacijoje dalyvavo iki šiol rekordinis skaičius karių ir karinės technikos - 4 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, 650 Afganistano saugumo pajėgų karių ir savo dydžiu tik Vietnamo karo laikams prilygstantis karinis NATO oro kontingentas.
Helmando provincija, iki šiol pati pavojingiausia Afganistane, ribojasi ir su Goro provincija, kurios kontrolė patikėta Lietuvai.
Operacijos metu įvyko keletas smulkių susišaudymų tarp vietos sukilėlių ir sąjungininkų pajėgų, žuvo keletas koalicijos karių. Daugelis talibų spėjo sėkmingai pasislėpti.
Lietuviška provincija - saugi?
Itin didelio optimizmo dėl amerikiečių vedamos kampanijos prieš talibus ekspertai nereiškia. Politologas Artimųjų Rytų ekspertas Egdūnas Račius teigia, kad svarbiausias klausimas - kiek laiko amerikiečiams pavyks išlaikyti “išvalytą” Helmando provinciją. Pasak E.Račiaus, nuo to priklauso, kiek laiko talibai išbus ten, kur saugu, kitaip tariant, gretimose provincijose, įskaitant ir lietuvių kontroliuojamą Goro provinciją.
E.Račius pabrėžė, kad visuomet egzistuoja galimybė, jog talibai gali plūsti į šiauriau Helmando provincijos esančią Goro provinciją. Anot politologo, ir dabar Lietuvos kontroliuojamos provincijos pietiniuose regionuose gyvena dalis talibų ir juos remiančių žmonių.
“Jei Gore dėl didelio sąjungininkų spaudimo iš pietų padaugėtų talibų ar čia, nors ir laikinai, atsikeltų vadinamieji piktesni talibai, pavojus gali iškilti. Taip pat pavojus gali kilti, jei amerikiečių ir britų operacija pietuose truktų ilgiau, nei gali ir nori laukti talibai”, - “Respublikai” teigė E.Račius.
Pasak ekspertų, gyvenimo sąlygos Goro provincijoje nėra palankios Afganistano kovotojams. “Goro provincija yra aukštai kalnuose, joje nėra tinkamos infrastruktūros, didelių miestų ar kelių. Net centrinė valdžia Kabule laiko šią provinciją tokia nereikšminga, kad net neturi čia savo saugumo pajėgų. Kariai paprasčiausiai čia neturėtų ką veikti. Goras - lyg mėnulio gabalėlis žemėje”, - juokėsi politologas.
Vis dėlto E.Račius įspėjo dėl kur kas pavojingesnio nei talibų įsiveržimas reiškinio. Visame Afganistane veikia itin pavojingos antivyriausybinės nusikalstamos grupuotės, susijusios su narkotikų ir ginklų prekyba. Jos itin priešiškai nusiteikusios prieš okupacines pajėgas ir Kabulo valdžią. Šios grupės, pasak E.Račiaus, galėtų sudaryti aljansą su talibais, ir tai yra pavojinga.
“Esame pasiruošę”
Laikinasis Lietuvos kariuomenės vadas admirolas Kęstutis Macijauskas “Respublikai” tvirtino, kad kai vyksta operacijos vienoje šalies dalyje, jų atgarsis visuomet atsklinda ir į kitus regionus. Admirolas užtikrino, kad Goro provincijoje esantys Lietuvos kariai stebi padėtį ir kartu su kitų NATO šalių kariniais kontingentais yra pasiruošę atremti galimą talibų sukilėlių suaktyvėjimą.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad talibai nuolatos atvykdavo į pietinę Goro provincijos dalį. Pasak ministrės, čia ir šiuo metu veikia talibų sukilėlių poilsio ir žiemojimo stovyklos, o ši informacija yra žinoma. Ministrė užtikrino, kad tam yra pasiruošta ir padėtis visuomet stebima.
“Goro provincija tikrai nebus pagrindinė provincija, kur gali nusėsti talibai, tačiau saugumo parengtis yra sustiprinta, o situacija akylai stebima. Apie talibų atvykimą į pietinius Goro provincijos rajonus informacijos buvo gauta dar praėjusį mėnesį, bet tada amerikiečių operacija nebuvo prasidėjusi”, - “Respublikai” sakė R.Juknevičienė.
Sąjungininkai nepatenkinti
Amerikiečių operacija sulaukė ne vien vietos žmonių ar ekspertų vertinimo, ji sukėlė ginčų ir tarp pačių sąjungininkų. Italijos ir Vokietijos kariuomenės vadai, kurie kontroliuoja su Helmando provincija besiribojančių provincijų saugumą, pareiškė savo nuogąstavimus dėl naujosios JAV strategijos, kurią jau pakrikštijo trijų žodžių vardu - “išvalyti, išlaikyti ir atstatyti”.
Nuo to laiko, kai prasidėjo amerikiečių puolimas, į gretimą Baghrano provinciją, kurią kontroliuoja vokiečių daliniai, ir rytinę Faro provinciją, kurios kontrolė patikėta Italijos pajėgoms, persikėlė nemažai talibų. Tai patvirtino ir Afganistano gynybos ministras generolas Zahiras Azamis (Zahir Azami).
Afganistano saugumo pajėgų atstovai negali tiksliai pasakyti, kiek talibų pasitraukė į vakarinius ir šiaurinius šalies regionus. Iš viso, pasak armijos atstovų, Helmande galėjo būti apie 1,5 tūkst. talibų kovotojų. Tiesa, patys amerikiečiai teigia, kad tik maža dalis talibų prieš operaciją išsikėlė į gretimas provincijas, nors neoficialiai pripažino, kad Helmando provincijoje susidūrė su kur kas mažesniu sukilėlių pasipriešinimu nei įprastai, o tai reiškia, kad kovotojai galėjo pasislėpti gretimose provincijose.
Lietuvis žuvo dėl amerikiečio išsišokimo
Praėjusių metų pavasarį Afganistane gyvybės neteko Lietuvos karys - 34 m. seržantas Arūnas Jarmalavičius. Seržantas žuvo NATO karinėje bazėje Čagčarane, įtūžusiai afganistaniečių miniai bandant įsiveržti į sąjungininkų bazę, kurioje, be lietuvių, buvo ukrainiečių, danų ir kroatų karių. Pasak vietos pareigūnų, vietinių pyktį buvo išprovokavęs vieno amerikiečio kario poelgis, kai jis automatu šaudė į Koraną.
Valentinas BERŽIŪNAS
