JAV jūrų, oro ir sausumos pajėgos yra priklausomos nuo įlankos valstybių vadovų. Amerikiečių jūrų pajėgų bazė yra Bahreine, o pagrindinės oro pajėgų bazės – Katare, Kuveite, Bahreine, JAE ir Omane. JAV karinė vadovybė mano, kad negalės visiškai laisvai disponuoti šiomis bazėmis karinių operacijų prieš Iraną metu, jei Izraelis veiksmų imsis pirmas.
Įlankos šalys gali palaikyti masinį karą prieš Iraną, tačiau jos žino, kad nepasieks to. Jos suvokia, kad riboto smūgio nepakaks, nes jis visiškai branduolinės programos nesunaikintų, o tik įpykdytų Iraną.
Irano branduolinis objektas (nuotr. SCANPIX)
Izraelio lyderiai yra teigė, kad gali imtis veiksmų, leisiančių bent pristabdyti Teherano branduolinę programą. Susirūpinęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahy Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad Iranas peržengs „raudoną liniją ateinančių metų pavasarį ar vasarą.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as susitiko su B. Netanyahu Paryžiuje ir pasisakė prieš karinius veiksmus. Izraelio premjeras pareiškė, kad sankcijos nepajėgios sustabdyti branduolinę programą, ir kad arabų šalys nusiramintų, jei iš Irano būtų atimta teisė sukurti branduolinį ginklą.
Prancūzijos prezidentas (nuotr. Elta)
Tačiau analitikai tvirtina, kad karinis smūgis Iranui gali sukelti rimtų problemų regiono valstybėms. Regioninio karo rizika jiems yra išties per didelė.
„Mes gyvename naujuosiuose Artimuose Rytuose, kur gatvė tapo stipresnė, o lyderiai – silpnesni. Tam, kad Izraelis sugebėti kažką priešpastatyti Iranui, mums būtina sudaryti pakankamai pragmatiškų regiono režimu koaliciją, o vienintelis kelias tam – progreso demonstravimas Palestinos-Izraelio konflikte“, – daro išvadą buvęs Izraelio saugumo vadovas Ami Ayalonas.
