Naujoji JAV Valstybės departamento vadovė Hillary Clinton žada taisyti santykius su Maskva - pradėti juos formuoti iš naujo. Pirmasis susitikimas su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos vadovu Sergejumi Lavrovu parodė, kad nesutarimų yra daugiau nei bendrų interesų.
Pasiklydę vertime.
Simboliška tai, kad pirmasis H.Clinton ir S.Lavrovo susitikimas prasidėjo nuo nesusipratimo dėl vertimo. H.Clinton Rusijos diplomatijos vadovui padovanojo simbolinį mygtuką, kuris turėjo simbolizuoti signalą, kad pradedami visiškai nauji santykiai. Tačiau vietoje rusiško žodžio „perezagruzka“, reiškiančio naujų santykių startą, amerikiečiai per klaidą užrašė žodį „peregruzka“, kas reiškia per didelį apkrovimą. Politologai ir apžvalgininkai iškart ėmė juokauti, kad JAV ir Rusijos santykiai kol kas yra „perkrauti“ dėl daugybės problemų.
Pastarasis susitikimas iš tiesų netapo „nauja pradžia“. Žinoma, abu jo dalyviai vienbalsiai patvirtino, kad sieks pagerinti šalių santykius ir kartu spręsti problemas. Tačiau H.Clinton pripažino, kad kai kuriais klausimais savitarpio supratimo vis dar nėra, o S.Lavrovas diplomatiškai pareiškė, kad „teiginys, jog mes sutariame visais klausimais, būtų gerokai perdėtas“.
Rusijos diplomatai minėtus „naujus santykius“ vertina atsargiai, nes kol kas iš tiesų nežino, ko konkrečiai galima tikėtis iš Baracko Obamos administracijos. Tokia pozicija buvo matyti ir per H.Clinton ir S.Lavrovo susitikimą. Diplomatijos naujokė H.Clinton entuziastingai postringavo apie šviesią Maskvos ir Vašingtono santykių ateitį, o senas diplomatijos vilkas S.Lavrovas laikėsi itin ramiai ir neskubėjo vertinti.
Maskva iš B.Obamos administracijos laukia nuolaidų, bet kol kas tokių ženklų Vašingtonas nerodo. Vienintelis klausimas, dėl kurio šiandien abi pusės sutaria - ginkluotės kiekio mažinimas. Tačiau tai tikrai nėra prioritetas dviejų valstybių santykiuose. Juk kariauti nesiruošia nė viena iš jų. O dėl tikrųjų prioritetų - įtakos sferų pasidalijimo įvairiuose pasaulio regionuose - nuolaidų daryti nelinkusi nė viena pusė.
JAV draugų neapleidžia
Svarbiausios JAV problemos užsienio politikos srityje - Irakas ir Iranas. Pirmuoju atveju, Rusija ir JAV nelabai turi dėl ko tartis: Irakas yra daugiau JAV ir NATO problema, nes Rusija, netgi pati to norėdama, dabar neturi nei galimybių, nei pajėgumų dalyvauti užtikrinant stabilumą Irake. Irano problema tikrai gali būti sprendžiama bendromis pastangomis, tačiau Rusija atsisako tai daryti. B.Obama jau užsiminė Maskvai, kad JAV galėtų paaukoti savo planus dėl priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimo Rytų Europoje, mainais į Rusijos pagalbą Irane. Tačiau susitikęs su H.Clinton S.Lavrovas pareiškė, kad „Rusijos prekyba su Iranu (branduolinių technologijų srityje) yra visiškai teisėta“. Taigi arba Rusija nesuprato JAV prezidento užuominos, arba - geri santykiai su Iranu Rusijai yra svarbesni, nei geresni santykiai su JAV. Kol Irane laikysis antiamerikietiškas ajatolų režimas, ši šalis Maskvoje bus vertinama ne kaip grėsmė regiono stabilumui, o kaip potencialus sąjungininkas.
Susitikimo metu vos užsiminus apie Kosovą, S.Lavrovas pakartojo tradiciškai neigiamą Rusijos poziciją. Vadinasi, ir šiuo klausimu perspektyvos kol kas lieka miglotos. Be to, akivaizdu, kad Rusija ketina toliau naudoti Kosovo pavyzdį remdama Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistus. Tuo metu H.Clinton pabrėžė, kad „geresni santykiai su Rusija nereiškia, kad JAV apleis savo sąjungininkus“. O tai reiškia, kad Vašingtonas neatsisakys paramos Gruzijai ir neatiduos šios Kaukazo valstybės į Rusijos rankas.
Diplomatinių žaidimų meistrai
Viena sričių, kurioje galima būtų sulaukti daugiau tarpusavio supratimo - Afganistanas. Rusija šiuo klausimu elgiasi gana geranoriškai ir žada neblokuoti NATO valstybių karinio tranzito per savo teritoriją. Išties „kilnus“ poelgis, atsižvelgiant į tai, kad Rusija H.Clinton ir S.Lavrovo susitikimo išvakarėse privertė Kazachstaną uždaryti NATO bazę Manaso mieste.
Puikus Rusijos diplomatijos piruetas: iš pradžių sukurti problemą, o paskui patiems pasiūlyti jos sprendimo būdą. Šiaip jau NATO pajėgų pasitraukimas iš Afganistano būtų nenaudingas Rusijai, nes Talibano režimo atgimimas keltų tiesioginę grėsmę jos interesams Vidurinėje Azijoje. Bet Rusija negali to pripažinti atvirai, nes kas nors netyčia gali tai palaikyti silpnumo požymiu. Todėl ir žaidžiami diplomatiniai žaidimai.
Nesuderinamos vertybės
B.Obamos administracija iš tiesų nori pagerinti labai pašlijusius santykius su Maskva. O ir ekonominės krizės spaudžiamai Rusijai konfrontacija yra nenaudinga. Tačiau suderinti savo interesų abiem šalims vis vien nesiseka ir vargu ar situacija galėtų pasikeisti artimiausioje ateityje. Svarbiausias Vašingtono siekis - stabilumas Artimuosiuose Rytuose. Deja, šiuo atveju Rusija beveik negali suteikti svarios pagalbos. Pagrindinis Rusijos interesas - netrikdoma vienvaldystė jos „tradicinėje“ įtakos sferoje - posovietinėje erdvėje. O šito jau negali leisti JAV.
Pažvelgus į JAV ir Rusijos santykius plačiau, išryškėja praktiškai neišsprendžiamas konfliktas: kol JAV rems demokratiją kitose šalyse, o Rusija toliau elgsis kaip tipinė autoritarinė valstybė - interesų derinimas neįmanomas, nes nesuderinamos yra šių valstybių vertybių sistemos.
