Jungtinės Valstijos ir Lenkija trečiadienį sudarė preliminarų paktą dėl prieštaringai vertinamo priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų Lenkijos teritorijoje, sakė JAV valstybės departamento aukšto rango pareigūnas.
"Šiuo metu esu tikrai patenkintas tuo, kad per kelias pastarąsias dienas padarėme tikrai gerą pažangą", - sakė pareigūnas, kuris prašė jo pavardės neskelbti. Jis pridūrė, kad po dvi dienas trukusių JAV ir lenkų pareigūnų derybų buvo sudarytas "preliminarus susitarimas".
Susitarimas, kurio detalės neskelbiamos, buvo Vašingtone vykusių JAV valstybės sekretorės pavaduotojo ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimams Johno Roodo (Džono Rudo) ir dviejų aukštų pareigūnų iš Lenkijos Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų derybų rezultatas.
Valstybės sekretorės padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Danielis Friedas (Danielis Fridas) - buvęs ambasadorius Lenkijoje - nurodė, kad derybose padaryta reali pažanga, tačiau atsisakė patvirtinti, kad pasiektas susitarimas.
"Esame patenkinti tuo, kaip viskas vyksta, bet galutinio rezultato dar neturiu, - sakė jis. - Noriu būti labai atsargus. Mes labai patenkinti tuo, kaip viską palikome, ir norime iš Varšuvos išgirsti tolesnius žodžius, tolesnius etapus".
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Piotras Paszkowskis (Piotras Paškovskis) Varšuvoje sakė, jog ministerija negali patvirtinti, kad abi šalys pasiekė susitarimą, ir nurodė, kad lenkų sprendimas priklauso nuo užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) ir premjero Donaldo Tusko.
"Dabar turi būti priimtas politinis sprendimas: taip ar ne", - savo ruožtu nurodė Lenkijos URM vadovo pavaduotojas Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis).
Toks susitarimas leistų dislokuoti raketas gaudytuvus Lenkijoje dar iki JAV prezidento George`o W.Busho (Džordžo V.Bušo) pasitraukimo iš savo posto.
Vašingtonas ir Varšuva derybas dėl 10 raketų dislokavimo Lenkijos teritorijoje pradėjo pernai gegužę. Derybos užtruko ilgiau nei iš pradžių tikėjosi Vašingtonas, nes jas sulėtino lenkų reikalavimai suteikti nemažą pagalbą jos ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti.
Vienas sunkumų buvo lenkų nurodytas nuomos mokestis už naudojimąsi baze, kuris amerikiečiams pasirodė pernelyg didelis.
Maždaug prieš dvi savaites pasklido gandai, kad Amerikos PRG sistemos dalys gali būti dislokuotos Lietuvoje, kaip alternatyva Lenkijai.
Maskva prieštarauja raketų-gaudytuvų dislokavimui Lenkijoje, motyvuodama savo poziciją tuo, kad amerikiečių priešraketinės gynybos sistema jos pašonėje kels grėsmę Rusijos saugumui.
Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė trečiadienį, kad JAV planai "ne stiprina saugumą, o sukelia naujų problemų šioje srityje".
Vašingtonas primygtinai teigia, kad PRG sistema nekelia grėsmės Rusijai, o būtina apsisaugoti nuo galimo užpuolimo iš tokių šalių, kaip Iranas ir Šiaurės Korėja.
Balandį buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį Čekijoje bus pastatyta priešraketinio skydo radiolokatorių bazė.
Šiuo priešraketiniu skydu bus užbaigta didesnė JAV sistema, kuri jau veikia pačioje Amerikoje, Grenlandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Tarp šio skydo, kuris turi apsaugoti nuo balistinių raketų, galinčių nuskrieti daugiau kaip 5 tūkst. km, elementų yra aštuoni raketų gaudytuvai Aliaskoje ir dar du Kalifornijoje, radiolokatorių bazės Failingdeilse Didžiojoje Britanijoje ir Tulėje Danijai priklausančioje Grenlandijoje.
Orbitinė skriejančių raketų numušimo sistema dar kuriama, sakė amerikiečių ekspertai.
Raketų gaudytuvai, kurie užims futbolo aikštės dydžio teritoriją, naikintų taikinius ypač dideliame aukštyje. Šios raketos neturėtų kovinių galvučių ir taikinį sunaikintų vien dideliu greičiu į jį įsirėžusios, sakė JAV ekspertai.
Vašingtonas yra sakęs, jog tikisi, kad ši sistema pradės veikti 2013 metais ir kad elementai Europoje atsieis nuo 1,6 iki 2,5 mlrd. dolerių (3,5-5,5 mlrd. litų).
