D. Trumpas ne kartą žėrė kritikos dėl Kinijos prekybos politikos ir grasino kiniškoms prekėms įvesti 45 proc. importo muitą. O reaguodami į tai kinai pareiškė, kad dėl to galėtų nukentėti amerikietiškų lėktuvų, išmaniųjų telefonų ir žemės ūkio produkcijos importas.
Kas padėta ant kortos abiem valstybėms ir viso pasaulio ekonomikai? Kas praras daugiau? Kodėl D. Trumpas taip sutelkęs savo dėmesį į JAV ir Kinijos prekybą?
D. Trumpas jau seniai kritikuoja JAV prekybą su Kiniją ir ją vadina iškreipta bei kaltina Kiniją manipuliuojant savo nacionalinės valiutos kursu siekiant suteikti kinų kompanijoms nesąžiningą pranašumą prieš JAV konkurentes.
Nors taip teigdamas D. Trumpas šiuo metu klysta, nes Kinijos centrinis bankas smarkiai išlaidauja siekdamas palaikyti, o ne mažinti, juanio kursą ir kapitalo nutekėjimą, neseniai atlikti tyrimai rodo, kad Junginės Valstijos prarado 2 mln. darbo vietų po to, kai Kinija prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos.
D. Trumpas teigia galinti sugrąžinti dalį šių darbo vietų vesdamas griežtesnes derybas su Pekinu. Tačiau Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį perspėjo, kad dėl prekybinio karo „nukentės abi šalys“.
Kas prarastų daugiau?
Iš pirmo žvilgsnio tai būtų Kinija, nes šiuo metu ji gauna didžiulį užsienio prekybos su JAV perteklių. Pernai kiekvieną mėnesį jis sudarė maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. Be to, Kinija šiuo metu išgyvena sunkų ekonominio persitvarkymo laikotarpį ir jis dar labiau pasunkės, jeigu smuks eksporto apimtys.
Siekdamas to išvengti Pekinas perspėja, kad ras būdų sukelti didžiausią skausmą prekybinio konflikto metu. Šalis davė suprasti, kad imsis priemonių prieš amerikietiškas kompanijas, daug savo produkcijos parduodančias Kinijoje. Tai ir „Apple“, GM bei „Boeing“.
Taip pat nukentėtų ir JAV sojų pupelių eksportas į Kiniją, kas tikrai nepatiks už D. Trumpą balsavusioms „kaimiškoms“ valstijoms.
Tad kas bus?
Niekas nežino. Tačiau Kinijos prezidento Xi Jinpingo žinia šią savaitę Davose, kad niekas nelaimėtų prekybiniame kare, rodo, kad šalis yra atvira kompromisams. Prieš D. Trumpo inauguraciją Kinijos prekybos ministerija pareiškė esanti „pasirengusi dirbti“ su jo administracija „siekti naudos verslui ir vartotojams abejose pusėse“.
Verslo lyderiai Kinijoje ir JAV taip pat ragina nesiimti staigių veiksmų, kurie pablogintų ekonominius santykius.
Ar kompromisai yra galimi?
Pekinas neseniai sukėlė ažiotažą pareikšdama, kad ketina dar labiau atverti šalies rinką ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo. Šalis taip pat atmetė kritiką dėl sudaromų nevienodų sąlygų vietos ir užsienio verslui.
Kinija pranešė, kad leis užsienio kompanijoms prekiauti savo akcijomis Kinijos biržose. Be to, užsienio kompanijoms bus leista turėti savo grynus padalinius, o ne bendras įmones su Kinijos kompanijomis.
Tačiau užsienio kompanijos ir toliau skundžiasi dėl ribojamos prieigos prie Kinijos rinkos. Neseniai Amerikos prekybos rūmų Kinijoje atlikta verslo apklausa parodė, kad 80 proc. Amerikos kompanijų mano, jog Kinijoje yra nepageidaujamos.
Kas toliau?
Kinijos vadovybė akylai stebės pirmuosius D. Trumpo žingsnius prezidento poste. Remiantis dar prieš rinkimus paskelbtu pirmųjų šimto darbo prezidento poste dienų plane numatyta, kad pirmąją darbo dieną D. Trumpas Kinija oficialiai pavadins valiutų manipuliatore. Tačiau po pergalės rinkimuose išplatintame vaizdo įraše šio pažado jis jau neminėjo.
Tačiau jis deklaravo savo ketinimą pasitraukti iš Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimo, kurį Pekinas pavadino mėginimu pažaboti Kiniją. Bent jau šis sprendimas pamalonintų Kiniją.
