.jpg)
Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija iš JAV įmonių vagia technologijas ir intelektinę nuosavybę. Jei tai pasirodys tiesa, grasinama imtis ekonominių sankcijų, o tai įpliekstų prekybos karą.
Žiežirba įplieksianti ekonominę krizę arba smūginė reakcija Lietuvai
Pasaulinei ekonominei krizei reikėtų daug didesnio supurtymo nei vien prekybos karas, tačiau geopolitika vaidina vis didesnį vaidmenį šalių ekonomikoje. Kaip naujienų portalui tv3.lt komentuoja DNB analitikas Povilas Stankevičius galimybė, jog prekybinis karas tarp JAV ir Kinijos iššauktų pasaulinę ekonominę krizę – reali.
„Jei toks dalykas pakankamai išgąsdintų rinką ir investuotojus, tada galėtume laukti didesnės finansų rinkų korekcijos ir viso kito, bet kol kas sunku nuspėti, ar tai bus tas veiksnys, kuris galėtų sukelti naująją krizę. Aišku, jei žiūrime į galimas ateityje vyksiančias krizes, dabar geopolitika viena iš esminių priežasčių būna. Ir tas geopolitinis neužtikrintumas gali pasitarnauti, kaip viena iš krizės priežasčių“,– sako jis.
Tačiau jei pasaulinė krizė ir nekiltų, tam tikras poveikis prekybinio karo turėtų jaustis ir Lietuvoje. Būtent neužtikrintumas gali paveikti verslininkus, o kartu ir visą darbo rinką.
„Geopolitiniai veiksniai gal išgąsdinti ir finansų rinkas, ir finansų rinkos dalyvius, išgąsdinti verslo atstovus, tai šiuo metu žiūrint į dabartinę Lietuvos ekonomiką, tai galėtų pakenkti per tai, kad kristų kylantis optimizmas Europos Sąjungoje ir euro zonoje, o tai neigiamai atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai, kuri paskutiniu metu labai gerai išnaudoja tą mūsų kaimyninės rinkos pakilimą. Gal tame nuotaikų faktoriuje galėtume sulaukti net iš karto vos ne smūginės reakcijos ekonomikai.
Jeigu išgaruoja Europoje matomas optimizmas, mūsų eksportuotojai pakankamai gerai jį išnaudoja, nes eksportas paskutiniuoju metu auga sparčiau nei tikėtasi, tada galbūt sunkiau tampa eksportuoti, sunkiau augti ir norisi mažiau darbuotojų samdyti. Tai kažkiek galėtų užpilti vandens ant karštėjančios darbo rinkos“, – svarsto analitikas.
Kitas aspektas, kaip Lietuvos rinka iš dalies galėtų būti neigiamai paveikta – valiutų kursas. Kilus prekybiniam karui, dolerio kursas smuktų ir tai Lietuvoje sukeltų dvejopą efektą.
„Iš vienos pusės visai gerai, jei smunka dolerio kursas tada lengviau ir pigiau importuoti žaliavas, pavyzdžiui, naftą. Iš kitos pusės, tampa sunkiau eksportuoti į JAV, į kitas rinkas, kur atsiskaitymai vyksta doleriais. Nes tada tų šalių gyventojai gali pirkti mažiau lietuviškų prekių, kurios nominuotos eurais ir jų vertė santykinai didesnė.
Šiaip Lietuvos eksportuotojai pakankamai nedideli jei žiūrėsime tarptautiniais mastais. Juos turbūt labiau paveikia pačių individualūs veiksniai“, – mano P. Stankevičius.
Vis bendrai vertindamas JAV prezidento D. Trumpo retoriką jis pastebi, kad paskutiniu metu ji nebuvo populiari, tad siekdamas susigrąžinti populiarumą jis gali imti kalbėti švelniau.
„Bet bet koks geopolitinis pavojus pasaulyje, destabilizuojantis veiksnys, galiausiai atrieda iki Lietuvos ekonomikos, nes ji yra labai atvira. Mūsų eksportas sudaro 75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai tas pasijunta ir pas mus“, – apibendrina jis.
Tinkamai pasinaudojus proga, Lietuva išloštų
Tačiau ne visi analitikai mano, kad kilęs prekybinis karas atneštų tik neigiamas pasekmes. Štai „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas teigia, kad lietuviams tuo gal net reikėtų džiaugtis. Lietuva – vis dar pigios darbo jėgos šalis turinti nemažai laisvų plotų ir galimybių statyti fabrikus bei vystyti kitą veiklą.
„Kad ir kiek keistai skambėtų, prekybos karas gali išeiti į gerą Lietuvai. Bet kokiam neapibrėžtumui išaugus, besivystančios rinkos, kaip Kinija, Pietryčių Azija bus pavojingesnės. Tai jei verslas norės plėstis, saugesnės šalys, tame tarpe ir Lietuva, įgauna konkurencinį pranašumą“, – galvoja ekonomistas.
Jis neatmeta galimybės, kad tam tikras ekonomikos sulėtėjimas galimas, bet prisimindamas 1998 metų patirtį teigia, kad daug rimčiau nukentėtų Pietryčių Azija, o Vakarai nesmarkiai ir greitai atsitiestų. Be to, Lietuvai daug sunkiau buvo po sankcijų su Rusija, bet ir ši krizė išgyventa neblogai.
Ž. Mauricas prideda, kad vieša paslaptis, jog Kinija dempinguoja tam tikrų sektorių produkciją, tuo siekdama užkariauti Vakarų rinkas ir dažnai išstumdama vietinius gamintojus. Šiuo atveju tai dar vienas pliusas Lietuvai.
„Kam pirkti tam tikrą produkciją Kinijoje, jei už tą pačią kainą galima pagaminti visiškai šalia pagrindinių centrų, Europos sąjungoje. Manau, kad net labiau į gerą išeitų, nes nukentėtų daugiausia tie, kurie technologijas eksportuoja, trumpuoju laikotarpiu.
Ilguoju, mano nuomone, Kinija agresyviai nusiteikus ir praktiškai vykdo identišką politiką, kurią vykdė Japonija 20 amžiaus antroje pusėje. Scenarijus dažnai labai paprastas. Pasirenka vieną ar kitą sektorių, tada prisivilioja to sektoriaus įmones į savo šalį, paleidžia labai pigiai gaminti produkciją, eksportuoja bei dempinguoja kainas, tada tų įmonių kaina būtent tose Vakarų Europos šalyse nukrenta, įmonės pradeda trauktis, tada jie susiperka likusias technologijas, dažnai geresnes, ir tada perima įmonių kontrolę bei praktiškai viso sektoriaus. Kai kurie sektoriai gyvybiškai svarbūs tiek ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui.
Dėl to ir kyla nepasitenkinimas iš JAV. Kinija anksčiau buvo tik pigių produktų gamintoja, o dabar pradeda Vakarų technologijas perimti. Manau, kad tas karas gali būti ir šiek tiek jau yra tam tikro lygio, o Lietuvą gal net teigiamai paveiks, jei sugebėsim pasinaudoti“, – savo nuomone dalinasi ekonomistas.
