Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) vadovai trečiadienį (06.25) pažadėjo bendru frontu siekti užkirsti kelią Iranui sukurti branduolinį ginklą, nors prieš karą Irake juos skaldė aštrūs nesutarimai.
"Iranas pažadėjo nekurti branduolinių ginklų, todėl visa tarptautinė bendrija turi priversti šį režimą laikytis savo įsipareigojimų", - sakė prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) per bendrą spaudos konferenciją su ES vadovais.
JAV ir Europos santykius vis dar temdant Irako karo šešėliui, G. W. Bushas konkrečiai nepasakė, kad nutiks, jei Iranas neleis rengti nuodugnesnių patikrinimų savo branduoliniuose objektuose, kaip to reikalauja Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).
"Iranas turi paklusti. [...] O jei jie nesutiks, mes spręsime", - sakė G. W. Bushas, šalia kurio stovėjo Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) ir šiuo metu ES pirmininkaujančios Graikijos ministras pirmininkas Costas Simitis (Kostas Simitis).
R. Prodi, buvęs Italijos ministras pirmininkas, sakė, kad rimti pokalbiai su Iranu vyksta "kasdieną [...] Mes turime būti tikri, jog jis ateityje nekels pavojaus taikai".
ES pareigūnų teigimu, kasmet rengiamame JAV ir ES viršūnių susitikime apie jėgos panaudojimą kalbėta nebuvo. "Apie jėgą šiuo atveju niekas neužsiminė", - teigė C. Simitis.
Naujienų konferencijoje, surengtoje po pietų, nepavyko užmaskuoti transatlantiniuose santykiuose dar juntamos įtampos. G. W. Bushas paragino Europą nedelsiant imtis veiksmų prieš palestiniečių karinę grupuotę "Hamas" ir panaikinti draudimą genetiškai modifikuotiems maisto produktams.
"Be abejo, yra sričių, kur mūsų nuomonės išsiskiria. [...] Tačiau suartėjimas įsibėgėjo visu pajėgumu", - teigė profesorius Klausas Larresas (Klausas Laresas) iš JAV Kongreso bibliotekos.
G. W. Bushas daro spaudimą europiečiams dėl "Hamas"
JAV jau ilgą laiką yra įtraukusios "Hamas" su visais jos judėjimais į "užsienio teroristų organizacijų" sąrašą. G. W. Bushas šią grupuotę pavadino didžiausia kliūtimi įgyvendinti JAV ir Europos remiamą Artimųjų Rytų taikos planą.
G. W. Bushas norėtų, kad europiečiai pasektų Vašingtono pavyzdžiu ir už įstatymo ribų paskelbtu "Hamas" politinį sparną. Tačiau Prancūzija, kuri kategoriškai priešinosi JAV vadovaujamai invazijai Irake, tvirtina, kad grupuotė yra reikalingas veikėjas taikos procese.
G. W. Bushas atmetė galimybę sudaryti laikinas paliaubas su tokiomis karinėmis grupuotėmis kaip "Hamas", reikalaudamos, kad jos būtų visiškai išformuotos. "Žodinis susitarimas yra vienas dalykas, tačiau, norima taikos Artimuosiuose Rytuose, tokios organizacijos kaip "Hamas" turi būti išformuotos", - teigė JAV prezidentas.
Jis taip pat pasinaudojo susitikimu, kad asmeniškai paspaustų ES vadovus dėl draudimo genetiškai modifikuotiems produktams. Patarėjų teigimu, JAV prezidentas aiškino, kad tai didina ir badą Afrikoje.
Tačiau vieša JAV prezidento kritika buvo švelnesnė negu paprastai, tikriausiai atsižvelgiant į ES prekybos komisaro Pascalio Lamy (Paskalio Lami) prašymą. "Aš rinkčiausi telefoną, o ne megafoną", - sakė jis.
Europos šalys abejoja, ar modifikuoti produktai yra saugūs, ir tvirtina, kad Afrikai teikia didesnę pagalbą nei JAV.
Tačiau, nepaisant šių ir kitų nesutarimų, JAV ir ES vadovai tvirtino, kad jiems puikiai sekasi bendradarbiauti.
"Daugelis žmonių tvirtina, kad išgyvename rimtos įtampos laikotarpį, tad norėčiau pabrėžti, kad transatlantiniai santykiai tikrai veikia", - žurnalistams sakė C. Simitis.
"Reuters"-BNS
