– Papasakokite, kokie šalčiai užklupo Čikagos gyventojus? – balsas.lt paklausė L. Carly.
– Šalčiausią dieną Čikagoje temperatūra buvo nukritusi iki -25 laipsnių Celsijaus. Net ir Čikagoje, mieste, kuris pagal JAV standartus yra įvardijamas kaip vienas šalčiausių kraštų, tokia temperatūra buvo žiauri. Esu tikra, kad pagal lietuviškos žiemos standartus -25 laipsniai yra gana normalu, tačiau ne Čikagos gyventojams.
– Kaip užklupę šalčiai pakeitė vietos gyventojų kasdienybę?
- Haid parko apylinkėse, kur gyvenu, tiek mano, tiek kaimynystėje gyvenančių čikagiečių gyvenimas šiomis dienomis pasikeitė iš esmės. Miestas nebuvo pasiruošęs staiga nuvalyti gatves nuklojusio apie 12 colių (apie 30 cm) sniego sluoksnio.
Todėl Čikagos gatvėse susidarė itin blogos eismo sąlygos automobilių vairuotojams. Dėl šaligatvių būklės miestiečių taip pat tykojo rimtas pavojus paslysti ir susižaloti. Aš pati neturėjau tinkamos aprangos, kad būtų bent kiek šilčiau. Todėl teko apsilankyti parduotuvėse, taip pat pasiskolinau tėčio slidinėjimo striukę.
Ši patirtis mane išmokė, kad norėdama nesušalti turiu tam ruoštis iš anksto. Tinkamai apsirengusi galėjau lauke jaustis patogiai ir nesušalti apie 10 minučių ar ilgiau. O iki tol tiesiog būdavau netinkamai apsirengusi.
– Su kokiomis problemomis per šalčius susidūrė bendra miesto infrastruktūra, viešasis transportas, švietimo sistema?
– Čikagos universitetas atšaukė pirmadienio (sausio 6 d.) paskaitas. Būtent ta diena buvo šalčiausia Čikagoje. Nors oro temperatūra buvo apie -25, dėl stipraus vėjo jutiminė temperatūra siekė net -43 laipsnius.
Paskaitos buvo atšauktos ne tik dėl šalčio, bet ir dėl sniego audrų, kurios sutrikdė oro uosto darbą. Daug skrydžių į Čikagą buvo atšaukta arba atidėta. Daug pažįstamų negalėjo pasiekti Čikagos iki pat šio ketvirtadienio (sausio 9 d.). Užtruko apie keturias dienas, kad keliems pažįstamiems pavyktų rasti skrydį į Čikagą.
Vienam mano draugui, kuris taip pat gyvena Haid parko apylinkėse, dėl šalčio namuose sprogo vamzdžiai.
Miesto autobusai mano rajone važiavo, tačiau įsivyravo netvarka. Šio antradienio rytą, kai temperatūra dar buvo apie -25 laipsnius, mano autobusas (įprastai važiuojantis kas 10 minučių) vėlavo apie pusvalandį.
Laukiau apie 30 minučių, o autobusas atvažiavo sausakimšas. Kartu su manimi dar apie 15 žmonių nebetilpo į jį, todėl laukėme kito. Tačiau ir kitas autobusas buvo perpildytas. Kiekviena vieta užsėsta, kiekvienas plyšelis užpildytas žmonėmis, tarsi sardinės skardinėje. Įlipome tik į trečią autobusą. Čikagiečiai nepratę prie tokių dalykų...
– Ar pastarosiomis dienomis verslas Čikagoje taip pat patyrė sąstingį?
Dauguma verslo įmonių ir parduotuvių per šalčius veikė. Bet didžioji dalis mokyklų keletą dienų buvo uždarytos.
Negaliu pasakyti, kad verslas patyrė sąstingį. Žmonės dirbo savo darbus. Viskas priklausė nuo kompanijos politikos, tačiau dalis darbuotojų tikrai galėjo dirbti iš namų.
Interviu pabaigoje Lauren pridūrė, kad vienintelis dalykas, kurį dar galėtų pasakyti, yra tai, jog būnant lauke ir kvėpuojant jos akiniai per keletą sekundžių aprasodavo ir akimirksniu pasidengdavo šerkšnu: „Iki šiol gyvenime to dar neteko patirti!“
