Nacionalinio saugumo komanda, padedanti prezidentui, su krizėmis susiduria kiekvieną dieną. Dirbant Pentagone galima pamesti skaičių, kiek skirtingų ir sudėtingų konfliktinių situacijų turi aptarti Nacionalinio saugumo taryba. O paskui ta informacija turi pasiekti ir prezidentą – yra ieškoma sprendimo susidariusiai situacijai, rašo Markas Hertlingas CNN.
Taigi, Nacionalinio saugumo komanda turi susipažinti su kiekvienu iš šių įvykių ir rekomenduoti vienaip ar kitaip į jį reaguoti. Tai daroma žinant prezidento požiūrį į pasaulį, kuris atsispindi Nacionalinėje saugumo strategijoje. Šis dokumentas, tiesa, kol kas neegzistuoja. Bet D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas leitenantas generolas H.R. McMasteris karštligiškai bando jį parašyti.
Per prezidentinę kampaniją buvo aptarta mažai tarptautinių santykių klausimų. D. Trumpas nuolat kalbėjo tik apie teroristinių „Islamo valstybės“ ir „al Qaeda“ grėsmę. Bet JAV pajėgos, esančios Irake, Sirijoje ir Jemene, kurios aktyviai dalyvauja operacijose prieš šias teroristines grupes, veikia pagal planus, kurie, atėjus į valdžią Trumpui, nepasikeitė.
JAV taip pat turi beveik 10 tūkst. karių, vykdančių operacijas ir taip remiančių Afganistano valdžią, kuri toliau kovoja su Talibanu, al-Qaeda ir kitomis teroristinėmis grupėmis. Planas, pagal kurį veikia šios pajėgos taip pat nebuvo keistas pastaruoju metu. Tokia veikla nelaikoma krizine situacija – Nacionalinė saugumo taryba turėtų tik informuoti prezidentą apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų.
Tikra krizė būna kitokia ir ji gali ateiti įvairiais keliais. JAV turi diplomatų ir ambasadorių beveik 200-uose vietų. Šalies kariai taip pat yra daugiau nei 100 valstybių. Daug amerikiečių vis dar labai nustemba, kai sužino, kad šalies kariai vis dar yra Balkanų šalyse – nes praėjo jau 20 metų nuo tada, kai JAV prezidentas Billas Clintonas pasakė, jog jie iš ten pasitrauks.
JAV laivyno ir oro pajėgų elementai vis dar padeda užtikrinti navigacines teises. Taip pat JAV karių yra Europoje, kur jų paskirtis yra atbaidyti Rusiją nuo sąjungininkių teritorijų po Ukrainos užpuolimo.
Prie visų šių temų dar reiktų pridėti galimybę, kad Šiaurės Korėja ir toliau nuolat leis raketas bei grasins branduoliniais bandymais. Toliau eilėje – kibernetinės grėsmės, kurios gali atsidurti kibernetinio karo kategorijoje.
Taip pat pagalvokime apie galimybę, jog iraniečių kateris gali pulti JAV tanklaivį Persų įlankoje arba prekybinis lėktuvas būtų netyčia numuštas, arba Baltijos šalių regione "susitiktų" kariniai lėktuvai iš skirtingų šalių.
Tai ir yra pasaulis, kurį Trumpas „paveldėjo“. Tie, kurie žino apie nacionalinio saugumo klausimų „potvynius ir atoslūgius“, prognozavo, kad kas nors sudėtingo nutiks per 30-60 dienų po Trumpo inauguracijos. Taip manyta dėl to, kad taip buvo kiekvieno prezidento atėjimo į valdžią atveju.
Kai kurie ekspertai kalbėjo apie labai rimtus įvykius, kurie taptų išbandymu į politiką pasukusio verslininko narsai ir temperamentui. Kiti mastė, kad nutikę įvykiai galėtų padėti naujajai administracijai persitvarkyti be didesnių sunkumų.
Šį kartą tai buvo cheminė ataka Sirijoje, kuri sukėlė prezidento reakciją ir paskatino jį pasakyti, kad brėžiama nauja linija ir keičiama pozicija dėl Sirijos prezidento Basharo al-Assado. Pasaulis dabar yra suglumęs dėl įvairių Nacionalinio saugumo komandos reakcijų ir paties prezidento pozicijos.
Tai reiškia, kad turime laukti Nacionalinio saugumo strategijos. McMasteris kartu su dokumentu pristatys ir prezidento doktriną. Jei strategija bus teisingai suformuluota, ji leis prezidentui „laisvai manevruoti“. Tačiau tuo pat metu tai turėtų būti ženklas pasauliui, kokią poziciją D. Trumpo administracija pasirenka ir kaip jis reaguos, kai įvyks tikra krizė.
Į pensiją išėjęs leitenantas generolas Markas Hertlingas yra nacionalinio saugumo, žvalgybos ir terorizmo analitikas CNN. 37 metus jis tarnavo armijoje, trejus metus dalyvavo aktyviose kovose.
