Pirmadienį JAV Kongreso atstovų suglamžytą „Paulsono ekonomikos gelbėjimo planelį“ Baltųjų rūmų administracija šiandien išlyginusi ir padailinusi teiks Senatui.
Planas („P planas“) buvo sustyguotas ir suderintas su Respublikonų ir Demokratų vadovais, jį rėmė abu kandidatai į JAV prezidento postą – ir štai, niekam nelaukta pabaiga: 228 tautos atstovai prieš, 205 už. Tarp balsavusiųjų „prieš“ dauguma Respublikonų.
Wall Streeto firmos, investuotojai ir stambios JAV kompanijos nuščiuvo. 700 milijardų dolerių turėjo būti įlieta į JAV finansinę sistemą, palaipsniui išperkant nelikvidžius bankų aktyvus. Pavykus, atsigautų šiuo metu sustojęs tarpbankinis kreditavimas, atsikurtų dabar „nepakaltinama“ virtusi hipotekos sistema, atgimtų vartotojų pasitikėjimas ir t.t., ir t.t. „Mums reikia šio plano!“,–šaukia finansininkai ir stambiojo verslo atstovai.
JAV iždo sekretorius Henry Paulsonas priklaupęs ant vieno kelio maldavo Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi tęsti paramą vyriausybiniam finansų sistemos gelbėjimo planui. B. Obamos ir J. McCaino šalininkai kaltino vienas kitą dėl plano žlugimo.
Stambusis verslas „už“, smulkusis „prieš“
Stambiosios JAV kompanijos „Microsoft“ (žinome kas), „Shering Plough“ (farmacija), „Sonic Automotive“ (automobilių prekyba) po balsavimo pareiškė visišką nusivylimą Kongreso balsavimo rezultatais. „Negaliu patikėti tuo, nemanau, kad Kongresas suprato ką daro“, – sako „Sonic Automotive“ finansų direktorius David Cosperis.
Keista, bet „The Wall Street Journal“ – populiariausio verslo leidinio JAV, tradiciškai laikomo Respublikonų ruporu skaitytojai balsavo priešingai: 59 proc. remia vyriausybės poziciją, 41 proc. prieštarauja.
Smulkieji arba „Main Streetas“ (pagrindine gatve, skirtingai nuo „Wall Streeto“ - finansinių alchemikų, vadinamas realios ekonomikos sektorius) balsavimą Kongrese vertina kaip savo pergalę. „Bloomberg“ ir „Los Angeles Times“ apklausų duomenimis – 55 proc. amerikiečių nemano, kad vyriausybė turėtų slaugyti finansines institucijas už kruvinus eilinių mokesčių mokėtojų pinigėlius.
Nors šie pinigėliai jau paliko mokesčių mokėtojų kišenes ir subyrėjo į valstybės iždą privaloma įstatymų tvarka, tas fizinis „savos“ šilumos jausmas inertiškai išlieka – nevalingas pasąmonės reiškinys.
Vakar minėjau apie Amerikoje kilusį kairuolišką moralinį judėjimą „prieš pinigų maišus“. Balsavimo dieną rinkėjai užvertė savo atstovus Kongrese pasipiktinimo laiškais. Tai galėjo padaryti įtaką iš anksto suderintos nuomonės pakeitimui.
Kas toliau?
JAV administracija toliau ketina dar kartą pratempti „planą P“ per Kongreso sulčių spaudyklę. Vilčių administracijai teikia dviaukštė JAV parlamentinė sistema (Kongreso ir Senato rūmai).
Spalio 1 dieną paskirtas neeilinis Senato posėdis. Šių rūmų deputatai su vyriausybės atstovais mėgins kosmetiniais pakeitimais koreguoti „P planą“.
Daugelį Kongreso atstovų ir rinkėjų išgąsdino balsavimo pasekmės rinkose – visą parą viso pasaulio biržose krito kompanijų akcijų vertė. Šis kritimas pranoko nelaimingosios „Rugsėjo 11 dienos“ kritimą. Gal kitą kartą Respublikonai bus atsargesni, nuolaidesni, mažiau „demokratiški“?
O kol kas finansininkai ir bankai gelbstisi patys: ketvirtą didžiausią JAV komercinį banką „Wachovia“ su 3300 skyrių nupirko „Citigroup“, W.Buffetas – 10 proc. „Goldman Sachs“, „JP Morgan" – „Bear Stearns".
„P planą" pradėjo vykdyti Europa
„P planą“ jau vykdo Europos valstybių vyriausybės – nacionalizuoja bankus arba stambias jų dalis: „Hypo Real Estate", „Fortis“, „Dexia“, „Bradford & Bingley“, „Glitnir Bank“ ir t.t, ir t.t.
Stambiausią kortą metė Airijos premjeras Brian Cowenas. Naudodamas visai tuos pačius argumentus, kaip ir kolegos JAV B. Cowenas „prastūmė" 400 mlrd. eurų apimties gelbėjimo planą 6 Airijos bankams iš karto.
Balsas.lt rašė: 700 milijardų planas neišdegė
