Naujosios JAV administracijos galimo sumanymo atsisakyti priešraketinės gynybos (PRG) elementų Čekijoje ir Lenkijoje reikšmė saugumui Rytų Europoje - neaiški. O Rusijai turėtų patikti Amerikos pasiūlymas prisidėti sprendžiant iššūkius, kuriuos kelia Irano vystomos branduolinės programos galima karinė pusė, mano politologas Tomas Janeliūnas.
JAV dienraštis „New York Times“ antradienį paskelbė, kad diplomatiniais kanalais JAV prezidentas Barackas Obama perdavė Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui neva slaptą laišką, kuriame kalbama apie galimybę išmainyti PRG Europoje į bendradarbiavimą prieš Irano branduolines ambicijas.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas BNS sakė, jog tokiai informacijai pasitvirtinus oficialiai, reikštų, kad įvyko pokyčių JAV užsienio politikos prioritetuose.
Pasak politologo, JAV sprendimas tiesiogiai stabdyti PRG dislokavimą yra mažesnė žala lyginant su tuo, kokia didele žala artimuoju laikotarpiu gali tapti Irano branduolinė programa, jei ji nebus stabdoma.
„Šiuo atveju aiškėja, kad saugumo Afganistane užtikrinimas ir Irano branduolinė programa yra tarp naujosios JAV administracijos užsienio politikos prioritetų. Sprendžiant šias problemas JAV reikia sąjungininkų, Afganistane JAV turi NATO sąjungininkus, o Irano problema yra neatsiejama nuo Rusijos“, - teigė tarptautinių santykių ekspertas.
Pasak jo, jei JAV Rusijai pasiūlė bendradarbiauti stabdant Irano branduolinę programą, pastaroji turėtų jaustis pamaloninta, nes taip būtų pripažįstama jos reikšmė tarptautinėje erdvėje ir įtaka sprendžiant pasaulines saugumo problemas.
T.Janeliūno teigimu, jei tokie pasiūlymai pasitvirtintų, sunku būtų iš karto spręsti, ar jie yra pozityvūs vertinant Rytų Europos saugumo prasme.
„Šiaip pats savaime sprendimas atsisakyti PRG Rytų Europai didelės reikšmės neturi. Kiek žinau, pagal dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, lenkai gaus amerikiečių jiems pažadėtas raketines oro gynybos sistemas net jei PRG ir nebus. Tačiau viskas slypi detalėse. Jei PRG Rytų Europoje atsisakymas reikštų kokių nors didžiavalstybinių geopolitinių žaidimų tarp JAV ir Rusijos pradžią, tai mūsų atžvilgiu jau nereikštų nieko pozityvaus“, - svarstė politologas.
Anot jo, PRG Rytų Europoje atsisakymas tikriausiai nereikštų, kad JAV apskritai nutraukia tokios ginkluotės kūrimą. Pasak T.Janeliūno, PRG kūrimas pernelyg brangiai kainavo, kad jos būtų atsisakyta, o tokių valstybių kaip Šiaurės Korėja keliama grėsmė nepanaikina PRG vystymo logikos.
2008 metų rugpjūtį JAV ir Lenkija pasirašė preliminarią sutartį dėl PRG skydo elementų dislokavimo Lenkijoje. Kiek anksčiau buvo pasirašyta analogiška sutartis su Čekija.
Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė nesiūlęs jokių „quid pro quo“ (lot. viena už kita - BNS) Rusijai laiške, kuriame, anot žiniasklaidos, buvę užsiminta, jog JAV galėtų atsisakyti savo priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų Europoje, jeigu Maskva prikalbintų Iraną neplėtoti balistinių raketų.
JAV prezidentas paneigė tokį savo pasiūlymo interpretavimą. „Tai buvo apibūdinta kaip koks nors „quid pro quo“. Paprasčiausiai buvo pareikšta tai, ką aš ir anksčiau sakiau, kad raketinės gynybos programa, dislokavimo kontekste, sukurta ne dėl Rusijos grėsmės, o dėl Irano grėsmės“, - sakė B.Obama.
Vašingtonas iki šiol planavo 2011-2013 metais Lenkijoje dislokuoti 10 raketų gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį. Šie objektai turėjo papildyti jau veikiančią PRG skydo sistemą, kurios elementai įrengti JAV, Grenlandijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pasak Vašingtono, PRG skydas, kurio sukūrimui pritarė visos 26 NATO šalys, yra skirtas apsisaugoti nuo „piktadarių valstybių“, ypač Irano, galimų raketų atakų.
