Žmogaus teisių būklė Gruzijoje, kurioje daugiau kaip prieš trejus metus taikiai pasikeitė valdžia, kelia kai kurioms teisių gynimo organizacijoms, taip pat JAV valstybės departamentui susirūpinimą, o tai aptemdo šios šalies, svarstančios galimybę įstoti į ES, įvaizdį.
JAV valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių gynimo ir darbo biuras paminėjo Gruziją, kurios politinė vadovybė orientuojasi į Vakarus, tarp šalių, kur yra problemų žmogaus teisių srityje.
Naujajai šalies valdžiai pavyko pasiekti gerų ekonominių rezultatų, ypač finansų srityje, susigrąžinti tarptautinių finansinių organizacijų ir užsienio investuotojų pasitikėjimą, pradėti sėkmingą kovą su korupcija, taip pat vykdyti švietimo ir sveikatos apsaugos reformas.
Tačiau, teisių gynėjų nuomone, situacija penitenciarinėje sistemoje ir stringanti teismų reforma tebėra rimtos problemos, kurias turi įveikti Gruzijos vadovybė.
Tbilisiui taip pat būtina išspręsti sudėtingus politinius uždavinius: sureguliuoti itin pašlijusius santykius su Rusija ir konfliktus su dviem buvusiomis Gruzijos autonomijomis, dabar de facto nepriklausomomis Abchazija ir Pietų Osetija.
"Nors Gruzijos vadovybė deda daug pastangų, kad išspręstų problemas (žmogaus teisių srityje), pasitaiko mirties atvejų teisėsaugos institucijų darbuotojams viršijus įgaliojimus panaudoti jėgą, kalinių kankinimų, blogėja padėtis kalėjimuose", - sakoma biuro metinėje ataskaitoje.
Ryškiausias nežmoniško teisėsaugininkų elgesio pavyzdys yra daug triukšmo pernai Gruzijoje sukėlusi byla dėl vieno vietos bankų darbuotojo Sandro Girgvlianio nužudymo.
Teismo procesas šioje byloje, kaip ir teismo sprendimas, sukėlė daug visuomenės protesto akcijų.
S.Girgvlianį nužudė pernai sausį grupė VRM darbuotojų, žiauriai sumušę jaunuolį. Dėl to atsistatydino keli aukšti policijos darbuotojai.
2006 metų liepą keturi kaltinamieji byloje buvo nuteisti kalėti nuo 7 iki 8 metų. Procesas, sukėlęs labai audringas visuomenės emocijas, truko tik penkias dienas.
Opozicija ir nevyriausybinės organizacijos reikalauja, kad atsistatydintų VRM vadovas, taip pat mano, kad teisiamųjų suole atsidūrė nusikaltimo vykdytojai, bet ne užsakovai.
"Girgvlianio byla" paminėta tokių teisių gynimo organizacijų kaip "Tarptautinė amnestija" ir "Human Rights Watch" ataskaitose.
Be to, teisių gynėjai nurodo, kad sąlygos Gruzijos kalėjimuose, kur kalinių skaičius vienoje kameroje daug kartų didesnis nei leistina, neatitinka tarptautinių reikalavimų.
Teisių gynėjai nurodo suvešėjusią korupciją, taip pat valdžios daromą spaudimą teismams.
"Viena vertus, valdžia siekia, kad teismai greitai priimtų sprendimus, be to, nepasitikėjimas teisėjais veda prie kišimosi į teismo sprendimus, antra vertus - planuojamos ilgalaikės reformos šioje srityje", - sakoma teisių gynimo organizacijos "Transparency International" ataskaitoje.
"Būtent šis prieštaravimas daro teismus labiausiai pažeidžiamus valdžios spaudimo požiūriu", - mano nepriklausomas analitikas Gija Nodija.
Pareigūnai savo ruožtu nurodo, kad visuomenė nuo seno nepasitiki teisėjais, ir ketina pakviesti dirbti Gruzijos teismuose profesionalus iš ES.
"Visuomenė pirmiausia nepasitiki teismo institucijomis, ir tai mums vienas skausmingiausių klausimų", - sakė valstybės ministras integracijos į Europą klausimams Georgijus Baramidzė.
