Tai, ką Latvija padarė norėdama įveikti krizę, toli gražu negali būti vadinama sėkmės istorija, priešingai - tai netinkamos ekonomikos politikos pavyzdys, dienraščiui „Dienas Bizness“ teigia Jungtinių Valstijų Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Markas Vaisbrotas (Mark Weisbrot).
Prieš atsigavimą Latvijos ekonomika susitraukė 25 proc., daugybė žmonių liko be darbo. Tai, kad ekonomika pagaliau pradėjo augti, toli gražu nėra pasiekimas, turint omenyje tai, kad Latvijos nuosmukis buvo skaudžiausias iš visų pasaulio valstybių. Latvija prarado vieną ketvirtadalį savo ekonomikos ir tik dalelę jos jai pavyko atgauti. Daugybė latvių emigravo, o nedarbo lygis kur kas didesnis, nei buvo prieš krizę. Tai unikali situacija, jokiai kitai pasaulio valstybei nesisekė labiau nei Latvijai. Tai tikrai nėra sėkmės istorija, pažymėjo M. Vaisbrotas ir pridūrė, kad jį stebina tai, kad Latvijos atvejis dažnai taip vadinamas.
JAV ekonomistas ironiškai atsiliepia ir apie Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio kartu su Švedijos ekonomistu Andersu Aslundu (Anders Aslund) parašytą knygą „Kaip Latvija įveikė finansų krizę“. M. Vaisbrotas teigia, kad nors autoriai knygoje pripažįsta, kad Latvijos ekonomika sumažėjo labiausiai iš visų pasaulio valstybių, tačiau jie tęsia savo pamokymus, tarsi tai būtų nesvarbu, ir visiškai neįtraukia šio fakto į savo skaičiavimus.
