R.Tillersonas vėlavo atvykti dėl jo lėktuvo techninio gedimo Tokijuje. Vėliau jis dalyvavo derybose su Kinijos Valstybės Tarybos nariu Yang Jiechi (Jang Dzieči) ir užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I) Didžiojoje liaudies salėje prie Tiananmenio aikštės.
Pastaruoju metu abiejų supervalstybių santykiai atrodė gerėjantys po kelis mėnesius tvyrojusios įtampos, susijusios su reakcija į Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) branduolinėmis provokacijomis.
„Abu mūsų prezidentai užmezgė labai reguliarius ir glaudžius darbo santykius“, – R.Tillersonas sakė Yang Jiechi.
„Žinau, kad prezidentas Trumpas labai laukia artėjančio viršūnių susitikimo, kaip ir visi jo komandoje“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas, vėliau šeštadienį susitiksiantis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).
Yang Jiechi, aukščiausias pareigas užimantis Kinijos diplomatas, sakė, kad artėjanti D.Trumpo viešnagė bus „labai svarbi“ dvišaliams santykiams.
„Susitelkime į bendradarbiavimą ir tinkamai valdykime savo nesutarimus abipusės pagarbos ir abipusės naudos dvasia, kad galėtume toliau stumti JAV ir Kinijos santykius tinkama kryptimi“, – ragino jis.
Per atskirą susitikimą Wang Yi sakė R.Tillersonui: „Šiuo metu Kinijos ir JAV santykiai apskritai yra įgiję teigiamą momentą ir yra pasiekę svarbią galimybę padaryti didesnę pažangą.“
Kalbėdami žurnalistų akivaizdoje nei vienas iš pareigūnų nepaminėjo Šiaurės Korėjos, bet ši tema, kaip tikimasi, bus viena iš svarbiausių susitikimo darbotvarkėje.
R.Tillersonas turėjo atvykti penktadienio vakarą, bet sugedus lėktuvui JAV valstybės sekretorius buvo priverstas šeštadienį išskristi į Kiniją kariniu transporto lėktuvu.
Dvi kryptys
D.Trumpas ne kartą ragino Xi Jinpingą didinti ekonominį spaudimą Pchenjanui, kad įtikintų neprognozuojamą režimą atsisakyti branduolinių ambicijų.
Kinija, pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė, savo ruožtu prisidėjo prie virtinės naujų Jungtinių Tautų sankcijų.
Pekinas taip pat tvirtino, kad sankcijos turi būti derinamos su pastangomis organizuoti taikos derybas, bet D.Trumpas ir Kim Jong Unas apsikeitė virtine asmeninių įžeidimų, padidinusių nuogąstavimų, kad krizė gali peraugti į karinį konfliktą.
„Atrodo, kad tarptautinėje bendrijoje yra dvi mąstymo kryptys, susijusios su pastangomis paskelbti (Korėjos) pusiasalį nebranduoline zona: „Sutriuškinti Šiaurės Korėją“ arba „Kalbėtis su Šiaurės Korėja“, kad ji labiau pasitikėtų savo saugumu. Kinija ir Rusija laikosi pastarojo požiūrio“, – sakoma Kinijos valstybinio dienraščio „Global Times“ vedamajame.
Kinija taiko sankcijas
Valstybės sekretoriaus pavaduotojo Rytų Azijos reikalams pareigas einanti Susan Thornton (Sjuzan Tornton) prieš R.Tillersono vizitą sakė skeptiškai nusiteikusiems JAV įstatymų leidėjams, kad ši kelionė padės įgyvendinti planus didinti spaudimą Pchenjanui.
„Glaudžiai dirbame su Kinija, kad įgyvendintume šią strategiją, ir be išankstinio nusistatymo vertiname pažangą – didėjančią, nors ir netolygią – Kinijos daromą šiame fronte“, – pabrėžė ji.
„Pastaruoju metu matėme, kaip Kinijos valdžia imasi papildomų veiksmų“, – sakė S.Thornton, turėdama omenyje Pekino įvestus nauju suvaržymus prekybai su Šiaurės Korėja ir finansų srautams, gyvybiškai svarbiems tos šalies ekonomikai.
Ketvirtadienį Kinija pranešė nurodžiusi jos teritorijoje veikiančioms Šiaurės Korėjos bendrovėms užsidaryti iki ateinančio sausio.
Keliomis dienomis anksčiau Kinija patvirtino nuo spalio 1-osios apribosianti perdirbtos naftos produktų eksportą į Šiaurės Korėją, taip pat uždrausianti importuoti iš kaimyninės šalies tekstilę.
Šios priemonės atitinka JT sankcijas, patvirtintas anksčiau šį mėnesį, kai Šiaurės Korėja detonavo savo šeštąjį ir iki šiol galingiausią branduolinį užtaisą. Šio bandymo sukelti seisminiai smūgiai buvo juntami ir Kinijos teritorijoje.
D.Trumpas lapkritį surengs kelionę į Rytų Aziją, per kurią aplankys Kiniją ir Vašingtono sąjungininkes regione – Japoniją bei Pietų Korėją.
