Galiausiai rinkėjams tai nerūpėjo, o jei ir rūpėjo, tai nebuvo labai svarbu.
Dabar, po lemiamo Kamalos Harris pralaimėjimo, demokratai žengia į antrąjį D. Trumpo prezidentavimo laikotarpį neturėdami nei aiškaus lyderio, nei aiškaus plano ir nesutardami dėl to, kas nutiko, priežasčių.
„Manau, kad reikia susitvarkyti namus, turi atsirasti nauja lyderių karta, – trečiadienį kalbėdamas apie partijos ateitį teigė Ro Khanna, vienas iš nedaugelio demokratų, turinčių prezidentinių ambicijų. – Reikia naujo mąstymo, naujų idėjų ir naujos krypties. Ir, žinote, isteblišmentas sukėlė katastrofą.“
Nors balsai dar skaičiuojami, aiškėja, kad D. Trumpas gali tapti pirmuoju per du dešimtmečius respublikonu, laimėjusiu ir pagal rinkikų, ir pagal gyventojų balsus, nors jo pergalė Rinkikų kolegijoje greičiausiai neprilygs 2008 metų prezidento Baracko Obamos rezultatams, kai jis laimėjo 365 rinkikų balsus.
Naujienų agentūros AP apklausų „AP VoteCast“ duomenimis, D. Trumpas patraukė savo pusėn nedidelę, bet reikšmingą dalį jaunesnių, juodaodžių ir ispanakalbių rinkėjų, kurių daugelis jautėsi prislėgti dėl ekonomikos. Respublikonų išrinktasis prezidentas taip pat sustiprino savo pozicijas tarp rinkėjų, neturinčių aukštojo išsilavinimo.
Kaltas J. Bidenas?
Dauguma išrinktų demokratų, kurie dažniausiai minimi kaip galimi kandidatai į prezidentus 2028-ųjų rinkimuose, įskaitant Kalifornijos, Ilinojaus, Mičigano ir Pensilvanijos gubernatorius, atsisakė komentuoti. Kiti atšaukė suplanuotus interviu.
Keletas viešai pasisakyti norėjusių progresyviųjų pateikė skirtingus paaiškinimus. Tik nedaugelis kaltino prezidentą Joe Bideną, kad jis per vėlai atsisakė siekti perrinkimo ir kad dėl to partija negalėjo išsirinkti kito kandidato per tradicinius pirminius rinkimus.
Senatorius Bernie Sandersas, nepriklausomas Vermonto valstijos atstovas ir buvęs demokratų kandidatas pirminiuose rinkimuose, anksčiau perspėjo K. Harris, kad ji per daug dėmesio skiria respublikonų balsų perviliojimui ir nepakankamai – piniginės problemoms. Jis išplatino pareiškimą, kuriame sukritikavo partijos vadovybę.
„Nereikėtų labai stebėtis, jog Demokratų partija, kuri apleido darbininkų klasę, pamatys, kad darbininkų klasė apleido juos“, – sakė jis.
„Pirmiausia tai buvo baltųjų darbininkų klasė, o dabar – dar ir ispanakalbių bei juodaodžių darbininkai. Demokratų lyderiai gina status quo, o Amerikos žmonės pyksta ir nori pokyčių. Ir jie teisūs“, – teigė B. Sandersas.
Kiti ne taip noriai siekia esminių pokyčių.
„Mūsų uždavinys – nepersistengti reaguojant į šiuos rinkimus, – sakė demokratas iš Virdžinijos Donas Beyeris, kuris antradienio vakarą lengvai laimėjo perrinkimą į JAV Atstovų Rūmus. – Turėjome palyginti mažai žinomą kandidatę – niekas daug nežinojo apie Kamalą Haris (...), o ji stojo prieš vieną žinomiausių žmonių žmonijos istorijoje.“
Kai kurie viceprezidentės rėmėjai reiškia nusivylimą, kad iki vasaros trukęs J. Bideno užsispyrimas siekti perrinkimo, nepaisant ilgalaikio rinkėjų susirūpinimo dėl jo amžiaus, nerimo dėl infliacijos po pandemijos, taip pat dėl JAV ir Meksikos sienos, beveik užtvirtino jo partijos pralaimėjimą rinkimuose.
„Didžiausia atsakomybė dėl šio pralaimėjimo tenka prezidentui Bidenui, – sakė Andrew Yangas, kuris 2020-aisiais varžėsi su J. Bidenu dėl demokratų nominacijos ir parėmė nesėkmingą K. Harris kandidatūrą. – Jei jis būtų pasitraukęs sausį, o ne liepą, galbūt būtų visai kita situacija.“
„Galbūt po 20 ar 30 metų istorija prisimins Bideną už kai kuriuos iš šių pasiekimų, – teigė Arizonos valstijos universiteto Nepriklausomos ir tvarios demokratijos centro vienas iš direktorių Thomas Reilly. – Tačiau nežinau, ar trumpesniu laikotarpiu jis išvengs palikimo būti prezidentu, kuris nugalėjo Donaldą Trumpą tik tam, kad po ketverių metų įvesdintų kitą Donaldo Trumpo administraciją.“
Ne demokratija ir charakteris, o ekonomika
Rinkimų rezultatai rodo, kad dabartinės Demokratų partijos problemos neapsiriboja vien politiniu aparatu.
Partijos progresyviojo sparno atstovai pasmerkė K. Harris kampaniją už tai, kad ji per daug laiko ir išteklių investavo į nuosaikiųjų respublikonų viliojimą partijos darbininkų klasės rinkėjų sąskaita. Turimi galvoje ir profesinių sąjungų darbuotojai, atkreipę dėmesį į D. Trumpo pažadus įvesti tarifus tiek draugams, tiek priešams ir grasinimus Amerikos įmonėms, galvojančioms apie darbo vietų perkėlimą į užsienį.
Jie teigė, kad perspėjimai dėl D. Trumpo keliamos grėsmės JAV demokratijai yra svarbūs, tačiau daugumai rinkėjų šis klausimas nebuvo svarbiausias.
„Artimiausiais mėnesiais mūsų partija atliks daug savianalizės, daug mąstys“, – sakė demokratų atstovas Shri Thanedaras iš Mičigano valstijos.
„Demokratai daugiausia dėmesio skyrė D. Trumpo charakteriui. Jo teisinėms problemos, tam, kad jis yra nusikaltėlis. Tačiau didžioji dalis žmonių, kurie ekonomiškai kenčia, kurie jaučiasi esantys blogesnėje ekonominėje padėtyje, nekreipė daug dėmesio į jo charakterį“, – teigė jis.
Kiti buvo ne tokie diplomatiški.
Kraštutinių kairiųjų politinio veiksmo komiteto „Justice Democrats“ vykdomoji direktorė Alexandra Rojas teigė, kad partijos vadovybė turi „prisiimti atsakomybę už tai, kaip jiems vadovaujant antroji Donaldo Trumpo prezidento kadencija vėl tapo įmanoma“.
„Demokratų partija sparčiai praranda savo legitimumą tarp paprastų žmonių ir marginalizuotų bendruomenių, kuriomis nuolat naudojamasi kaip atspirties tašku rinkimams laimėti“, – kaltino A. Rojas, nors pripažino, kad „nėra lengvų atsakymų, kaip mums, kaip šaliai ir judėjimui, elgtis toliau“.
Skaičiai
Iš tiesų, duomenys rodo, kad demokratai turi rimtai padirbėti.
Prieš ketverius metus J. Bidenas tarp koledžo išsilavinimo neturinčių rinkėjų surinko 47 proc. balsų, o už D. Trumpą balsavo 51 proc. šios grupės rinkėjų. 2024-aisiais rinkėjai, neturintys aukštojo išsilavinimo, tvirčiau palaikė D. Trumpą ir suteikė jam aiškią persvarą – 55 proc. savo balsų. Mažiau šios grupės rinkėjų – 43 proc. – palaikė K. Harris.
Tarp jaunesnių aukštojo išsilavinimo neturinčių rinkėjų D. Trumpas dabar pelnė 52 proc. balsų, palyginti su 44 proc. prieš ketverius metus, o tarp ne baltųjų rinkėjų – 32 proc., palyginti su 25 proc. anksčiau.
Apskritai K. Harris palaikė maždaug pusė jaunesnių nei 30 metų rinkėjų. Palyginti su maždaug 6 iš 10, kurie 2020 metais palaikė J. Bideną. Tuo pat metu juodaodžiai ir ispanakalbiai rinkėjai buvo šiek tiek mažiau linkę palaikyti K. Harris, nei prieš ketverius metus palaikė J. Bideną, nustatė „VoteCast“.
„Demokratai turi pažvelgti į save ir paklausti savęs, ką galime padaryti, kad atkurtume santykius su kaimo, darbininkų klasės ir ispanakalbiais rinkėjais bei jaunais vyrais, – sakė demokratų apklausų veteranas Jefas Pollockas. – Akivaizdu, kad jie mano, jog mes neatsižvelgiame į jų kasdienius poreikius.“
B. Sandersas, kuris 2020-aisiais per plauką netapo demokratų kandidatu į prezidentus, nebuvo optimistiškai nusiteikęs dėl partijos ateities.
„Ar demokratų partiją kontroliuojantys dideli piniginiai interesai ir gerai apmokami konsultantai pasimokys iš šios tragiškos kampanijos? – klausė jis. – Ar jie supras skausmą ir politinį susvetimėjimą, kurį patiria dešimtys milijonų amerikiečių? Ar jie turi kokių nors idėjų, kaip galėtume pasipriešinti vis galingesnei oligarchijai, turinčiai tokią didelę ekonominę ir politinę galią? Tikriausiai ne.“
