Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Ispanija pirmadienį pristatė susiskaldžiusiai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai naujos rezoliucijos projektą, kuriame sakoma, kad Bagdadas praleido "paskutinę progą" taikiai nusiginkluoti ir išvengti karo.
Naujoji rezoliucija dar labiau suaktyvino tarptautinės diplomatijos pastangas. Prancūzija ir Vokietija, kurios pateiktą projektą griežtai sukritikavo kaip posūkį į "karo logiką", netrukus išplatino savo pasiūlymą, kuriame pabrėžiama būtinybė pratęsti JT ginklų inspekcijas dar mažiausiai keturiems mėnesiams. Rusijos ir Kinija išreiškė pritarimą Paryžiaus pasiūlymui.
Balsavimas dėl naujos rezoliucijos, kurią formaliai pateikė Britanija, greičiausiai įvyks ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, nes Saugumo Tarybos nariai ketina laukti dar vienos JT vyriausiojo ginklų inspektoriaus Hanso Blixo (Hanso Blikso) ataskaitos. Numatoma, kad švedų diplomatas ją pateiks maždaug kovo 7 dieną.
Rezoliucijos projekte nėra pateiktas joks konkretus terminas, tačiau jos priėmimas atvertų kelią karui su Bagdado režimu. Jos rezoliuciniame paragrafe tiesiog sakoma, kad Saugumo Taryba "konstatuoja, kad Irakas praleido progą pasinaudoti paskutine galimybe, kurią jam suteikė 1441-oji rezoliucija".
Mėginimas užsitikrinti paramą JAV ir Britanijos rezoliucijai pareikalaus didelių pastangų, nes tam būtina, kad jai pritartų mažiausiai devynios nenuolatinės narės, o Prancūzija, Rusija ir Kinija susilaikytų nuo veto. Be Ispanijos, kol kas tik Bulgarija yra pasirengusi balsuoti už šį dokumentą, o kitos Tarybos narės, panašiai kaip Vokietija ir Sirija, arba remia Prancūziją, arba vis dar nėra apsisprendusios.
Manoma, kad naujosios rezoliucijos likimą lems tai, kaip balsuos Afrikos šalys - Angola, Kamerūnas ir Gvinėja, taip pat Pakistanas bei Lotynų Amerikos valstybės Čilė ir Mekska.
1441-oji rezoliucija, kuri buvo priimta 2002 metų lapkričio 8 dieną, suteikė Irakui paskutinę galimybę atvirai paskelbti savo masinio naikinimo ginkluotės programas ir taip išvengti kaltinimų, kad jis "iš esmės pažeidžia" savo įsipareigojimus tarptautinei bendrijai.
Naujajame dokumente primenamas 1441-osios rezoliucijos perspėjimas, kad Bagdadui gresia "rimti padariniai", jeigu jis bandys nuslėpti savo masinio naikinimo ginklus. Irakas neigia turintis tokių ginklų ir tvirtina bendradarbiaująs su JT ginklų inspektoriais.
JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Johnas Negroponte'as (Džonas Negropontas) paragino Saugumo Tarybą pritarti "greitam šios labai aiškios rezoliucijos priėmimui". Diplomatas sakė, kad Saugumo Tarybos sprendimo negerbiantis Irakas turi sulaukti pasekmių, ir pabrėžė, jog "laiko liko nedaug".
Britanijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jeremy Greenstockas (Džeremis Grynstokas) po už uždarų durų vykusio Saugumo Tarybos posėdžio žurnalistams sakė: "Taip, mes prašome Tarybos priimti sunkius sprendimus. Taip, būtų geriau, jei Tarybos narės dabar nebūtų tokioje padėtyje, aš galiu tai suprasti. Irakas turėjo paskutinę galimybę nusiginkluoti".
PRANCŪZŲ PLANAS
Tuo tarpu Prancūzija, kurios griežtą poziciją neskubinti karinių veiksmų tvirtai remia daug pasaulio valstybių, išplatino "memorandumą" dėl JT ginkluotės inspekcijų pratęsimo dar maždaug keturiems mėnesiams.
Šiame pasiūlyme taip pat kalbama apie Irake dirbančių inspektorių skaičiaus padidinimą, jų aprūpinimą papildoma modernia įranga. Be to, reikalaujama, kad inspektoriai kas tris savaites pateiktų JT Saugumo Tarybai ataskaitą apie savo darbo pažangą.
"Mūsų bendras tikslas, labai aiškiai apibrėžtas 1441-ojoje rezoliucijoje, yra Irako nuginklavimas, - sakė Prancūzijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jeanas-Marcas de La Sabliere'as (Žanas Markas de La Sabljeras). - Visiškai akivaizdu, kad prioritetu turi būti Irako nuginklavimas taikiomis priemonėmis. Dar ne metas svarstyti karo galimybę".
Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chirakas (Žakas Širakas) Berlyne po derybų su Vokietijos kancleriu Gerhardu Schroederiu (Gerhardu Šrėderiu) sakė: "Šiame kontekste mes nematome priežasties keisti savo taikos logiką į karo logiką".
Paklaustas apie prancūzų "memorandumą", JAV ambasadorius J.Greenstockas atsakė: "Sugriežtintos inspekcijos be visapusiško (Irako) bendradarbiavimo yra tarsi laivas be degalų. Jis plūduriuoja ant vandens, tačiau neplaukia į uostą".
Kinijos ambasadorius Wang Yingfanas (Vang Ingfanas) savo ruožtu sakė, kad nors jo šalis pritaria Prancūzijos siūlymams, kuriuos diplomatas pavadino "daugumos" požiūriu", Pekinas atidžiai išnagrinės naujos rezoliucijos projektą, tikėdamasis, kad bus išsaugota JT Saugumo Tarybos vienybė.
"Mes vis dar tikimės, kad galime dirbti drauge", - sakė Kinijos ambasadorius.Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Sergejus Lavrovas pabrėžė: "Rusija nemano, kad galimybės taikiai nuginkluoti Iraką prarastos. Priešingai, ji įsitikinusi, kad inspekcijos Irake duoda rezultatų ir Bagdadas reaguoja į tarptautinės bendrijos reikalavimus ir jam daromą spaudimą".
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) pareiškė, kad dabar ant kortos pastatyta Jungtinių Tautų ateitis. "Atėjo laikas šiai organizacijai, kuri, mes tikimės, tęs savo veiklą, apsispręsti, ar ji ketina būti svarbia pasauliui kovojant su XXI amžiaus grėsmėmis", - sakė jis Baltuosiuose rūmuose.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ari Fleischeris (Aris Fleišeris) savo ruožtu dar labiau sugriežtino prieš Iraką nukreiptą retoriką. "Prezidentui svarbus tik vienas dalykas - visiškas Irako nuginklavimas ir Irako režimo pakeitimas", - sakė jis žurnalistams.JT Saugumo Tarybai pateiktų dokumentų aptarimas bus pratęstas ketvirtadienį, kai jie bus apsvarstyti valstybių narių sostinėje."Reuters"-BNS
