Kitąmet JAV gali bankrutuoti iki 150 bankų, perspėja analitikai,
Gyvenamųjų namų kainoms toliau smunkant ir daugėjant kreditus nepajėgiančių grąžinti žmonių, JAV reguliavimo tarnybos ruošiasi tam, kad kitais metais šalyje bankrutuos dar kelios dešimtys bankų, rašo dienraštis „International Herald Tribune“ .
Tačiau po to, kai praėjusią savaitę smarkiai nuvertėjo vieno didžiausių Kalifornijos hipotekos bankų akcijos, Volstryto analitikai ėmėsi ieškoti atsakymo į du svarbiausius klausimus: kiek dar bankų gali žlugti ir – dar svarbiau – kuris bankas bus sekantis?
Amerikos bankams šiandien gresia kur kas mažesnis pavojus, nei 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje ir kito dešimtmečio pradžioje, kai tūkstančiai finansinių įmonių, kuriuose laikomi indėliai buvo apdrausti federalinės valdžios, „sudegė“ kilus vadinamajai taupomųjų bankų ir paskolų krizei. Po šios katastrofos – didžiausio JAV finansų įmonių kracho nuo „Didžiosios depresijos“ laikų – valstybė buvo priversta suteikti paramą bankrutavusioms bendrovėms. Amerikos mokesčių mokėtojams tai kainavo 125 mlrd. dolerių.
Tačiau šiomis dienomis kai kuriuose nedideliuose ir vidutiniuose bankuose problemos kaupiasi taip sparčiai, kad, analitikų vertinimu, per artimiausius 12 – 18 mėnesių šalyje gali sužlugti iki 150 bankų (iš viso jų yra 7500). Kitos kreditų įmonės ko gero uždarys kai kuriuos savo skyrius ar bandys išsigelbėti susijungdamos su kitomis, teigia dienraštis.
„Visi sudarinėja sąrašus, bando apskaičiuoti, kuris bankas grius sekantis. Tai svarbiausias klausimas. Po jo seka kitas: kiek tokių bankų bus iš viso?“ – sako bendrovės „Ladenburg Thalmann“ bankų analitikas Richardas Bove‘as. – O trečiasis pagal svarbumą klausimas, žvelgiant iš Vašingtono, būtų toks: kokio masto žala bus padaryta ekonomikai?“
Daugelis investuotojų ėmė nervintis tada, kai federalinės reguliavimo tarnybos praėjusią savaitę perėmė Kalifornijos „IndyMac Bank“ – vieno didžiausių JAV taupomųjų ir hipotekos bankų – kontrolę. Nuo „Countrywide Financial Corporation“ atsiskyręs „IndyMac Bank“ disponuoja 32 mlrd. dolerių aktyvais. Tai didžiausia per pastaruosius 20 metų žlugusi JAV kredito bendrovė, pastebi dienraštis.
Dabar, kai Busho administracija mėgina įveikti dviejų didžiausių Amerikos hipotekos bendrovių „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“ krizę, ataskaitų apie pajamas lavinoje, kurias artimiausiomis dienomis ir savaitėmis pradės skelbti didžiausios JAV finansų bendrovės, ko gero bus naujų niūrių priminimų apie sunkią padėtį bankininkystės sferoje.
Tolimesnis „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“ likimas turės lemiamos reikšmės bankams, hipotekos bendrovių asociacijoms bei kredito unijoms, turinčioms 1,3 trilijono dolerių vertės minėtų dviejų bendrovių išleistų ar laiduotų vertybinių popierių. Jei šios hipotekos milžinės paskelbs nebegalinčios vykdyti savo įsipareigojimų, bankai ko gero bus priversti iš kažkur pritraukti papildomo kapitalo, kurio dydis vertinamas milijardais dolerių.
Pasak „International Herald Tribune“, stambioms bendrovėms, tarp jų „Citigroup“ ir „Merrill Lynch“, kurios šią savaitę turėtų paskelbti savo veiklos rezultatus, bankrotas negresia, nors kai kurios, manoma, praneš patyrusios dešimtimis milijardų skaičiuojamus nuostolius.
O štai kai kurių nedidelių ir vidutinių kredito įmonių dienos turbūt jau suskaičiuotos. Šios bendrovės skiriasi ir savo verslo mastais, ir veiklos geografija, tačiau bendra visų jų problema – nekilnojamojo turto rinkos žlugimas ir didėjantys įsiskolinimai už suteiktas paskolas. Dažniausiai tokie bankai yra kur kas mažesni už tuos finansinio sektoriaus milžinus, kuriuos taip kruopščiai prižiūri investuotojai ir federalinės reguliavimo tarnybos.
Vis dėlto šiemet kol kas bankrutavo tik 6 bankai, tarp jų ir „IndyMac“, pažymi „The International Herald Tribune“. 1994 m. Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) paskelbė 575 bankų, kurie, jos manymu, patiria sunkumus, sąrašą. Šį pavasarį FDIC buvo susirūpinusi beveik 90 bankų būkle. Gali būti, kad rugpjūtį, kai vyriausybė paskelbs atnaujintą sąrašą, jų skaičius padidės.
„Bankų bankrutavimas – tai ne artėjančių įvykių, o atsilikimo nuo jų indikatorius, – teigia finansinio konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Secura Group“ direktorių tarybos pirmininkas Williamas Isaacas, praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje vadovavęs FDIC. – Tad šiemet mes pamatysime daugiau sunkumus patiriančių ir žlungančių bankų.“
Tačiau „IndyMac“, užimantis vieną pirmųjų vietų šalyje pagal hipotekos kreditų apimtis, šį pavasarį nepateko į vyriausybinį probleminių bankų sąrašą. Vadinasi, gali būti, kad ir kiti į sunkią padėtį papuolę bankai neatkreipė prižiūrėtojų dėmesio, teigia dienraštis.
FDIC atidėjo 53 milijardus dolerių kompensacijoms, kurios bus išmokėtos pinigus žlugusiuose bankuose laikiusiems indėlininkams. „IndyMac“, pačios FDIC vertinimais, praris nuo 4 iki 8 milijardų šio fondo lėšų, o tai reiškia, kad Federalinė indėlių draudimo korporacija turės surinkti daugiau pinigų iš bankų, kuriuose laikomus indėlius ji draudžia.
FDIC neskelbia, kokie bankai jos manymu susiduria su sunkumais. Tačiau analitikai platina savo pačių sudarytus sąrašus, ir biržos spekuliantai, siekiantys uždirbti iš akcijų kurso kritimo, jais remdamiesi vis aktyviau priiminėja sprendimus. Per kelias pastarąsias savaites kai kurių regioninių bankų, pavyzdžiui, Floridos „BankUnited Financial Corporation“ ar Kalifornijos „Downey Financial Corporation“, akcijų kursas susvyravo kilus abejonėms dėl jų finansinės padėties. „BankUnited“ atstovė spaudai pareiškė, kad bankas kaip galėdamas vengė padidintos rizikos hipotekos kreditų.
Savo pranešime „Kas sekantis?“, paskelbtame praėjusį savaitgalį, bankų analitikas Richardas Bove‘as nurodė bankų išduotų kreditų, kurie neduoda pelno, dalį – pavyzdžiui, tais atvejais, kai įkeistas turtas konfiskuotas arba klientas daugiau nei 90 dienų uždelsė sumokėti eilinę įmoką. Taip jis apskaičiavo vadinamosios „rizikos zonos“ ribas. Analitiko manymu, į šią zoną patenka daugiau nei 5 proc. visų išduotų kreditų. Šioje kategorijoje atsidūrė 7 bankai. Regioninių ir vietinių bankų atveju daug kas priklauso nuo to, ar jiems pavyko parduoti savo rizikingiausias paskolas Volstryto kompanijoms.
Gali būti, kad vyriausybei neteks spręsti tiek daug su bankais susijusių problemų, kaip anksčiau, nes kai kuriuos griūvančius bankus išpirks privatūs investiciniai fondai. Reguliavimo tarnybos nagrinėja pasiūlymą taip pakeisti taisykles, kad tiesioginėmis investicijomis užsiimančios privačios bendrovės galėtų įsigyti didesnius bankų akcijų paketus, ir daugybė žinomų investuotojų, pavyzdžiui, Wilburas Rossas, jau pritraukė lėšų, kad pasinaudotų tokia proga, rašo „International Herald Tribune“.
