JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.
Grįžtant prie šalies elito svarstymų ir abejonių priimant sprendimą dėl šalies skolinimosi limito didinimo bei paties fakto, kad šalis pasiekė tą kritinę ribą, akivaizdu, kad krito JAV įvaizdis tarptautinėje arenoje.
„Suprantantys žino, kad JAV jau kokių 30 metų gyvena į skolą. Vidutinė amerikiečio skola – 9 tūkstančiai dolerių. Vieni gyveno iš skolinimo, kiti – iš to, ką pasiskolino. Šios problemos persikėlė į valdžios sektorių. Dabartinė situacija, kai taip sunkiai patvirtintas skolinimosi limitas, o politikai nesusitvarko su procesu, turinčiu įtakos visam pasauliui, formuos dar labiau neigiamą šalies įvaizdį“, – dėstė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas, kalbėdamas apie JAV reputaciją ir dolerio svyravimą, prisiminė bendro tarptautinio piniginio vieneto, kurį kontroliuotų 20 šalių, idėją:
„Apie dolerio nepatikimumą jau prakalbo ir Japonija, ir kai kurios Europos šalys, ir Rusija. Manau, ateityje šis klausimas bus iškeltas visu griežtumu, nes išreiškiama vis daugiau nepasitenkinimo doleriu“.
Dolerio ir Amerikos gelbėjimo planas skamba taip: valstybės skolos riba pakeliama 2,4 trln. dolerių (iki šiol ši riba siekė 14,3 trln. dolerių). Vašingtonui lėšų turėtų užtekti iki 2013 metų. Tuo tarpu Vykdomoji valdžia biudžeto išlaidas sumažins 2,1 trln. dolerių. Kongresas savo ruožtu įsteigs komitetą, kuris sudarys biudžeto deficito mažinimo priemonių sąrašą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko manymu, vienintelis būdas sumažinti JAV biudžeto išlaidas yra iš tiesų jas mažinant: „Reikia mažinti Afganistano, Irako ir kitų taškų, kuriuos Amerika gelbėja, finansavimą, karpyti ginklavimosi išlaidas, koreguoti vidaus biudžetą“.
Taip pat politikas prisiminė Sovietų Sąjungos griuvimo pavyzdį: „Būtent 10 metų trukęs karas su Afganistanu ir numovė Sovietų Sąjungai paskutines kelnes. Nors Amerikos kelnės tvirtos ir stiprios, bet jos irgi kartais nusimauna iki pusės“.
V. Uspaskicho manymu, be karo ir krašto apsaugos išlaidų, JAV nusitaikys į socialinių garantijų, kurios yra vienos geriausių pasaulyje, mažinimą. „Užtat savo valstybės tarnautojų skaičiaus tikrai nemažins, juk privačioje JAV rinkoje labai stipri konkurencija, todėl valstybinio sektoriaus atstovams būtų sunku surasti sau geresnes vietas“, – svarstė verslininkas.
Kokia išeitis iš nepavydėtinos JAV padėties bus pasiūlyta, išaiškės lapkritį. Tačiau kokią įtaką finansinė JAV padėtis turi Lietuvai?
Paklaustas, ką reikštų JAV bankrotas Lietuvai, S. Jakeliūnas atsakė: „Tai nereikštų Lietuvos bankroto. Tai reikštų skolinimosi pabrangimą Lietuvai, t.y. didėtų palūkanos, bet kritiniu atveju Lietuva vis tiek sugebėtų pasiskolinti iš savo strateginių partnerių“.
Taip pat analitikas pridūrė, kad bankrutavus JAV, sustotų ekonomikos plėtra daugelyje pasaulio valstybių, ypač Europos Sąjungoje ir Rusijoje (į kurias eksportuoja Lietuva). Naftos kainos kiltų, perkamoji galia mažėtų, vadinasi, stotų eksportas. Visiems tektų skolintis, tiek gyventojams, tiek įmonėms. Tai dar labiau slopintų vidaus vartojimą, statybų sektorių ir t.t.
„Kadangi mes, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, nesame sukaupę kitų rezervų, išskyrus ES paramos lėšas ir emigrantų pinigus, neliktų iš ko gyventi ir būtų labai blogai“, – svarstė S. Jakeliūnas.
Kęstučio Glavecko manymu, JAV finansinės duobės „košmaras“ Lietuvai turi tiek pat įtakos, kaip ir visam likusiam pasauliui: „Mūsų importas, eksportas, žaliavos, atsargos – viskas pririšta prie dolerio. 60% mūsų ekonomikos priklauso nuo eksporto. Pinigų politikos mes iš esmės neturime, turime tik pajamas, išlaidas, kurias skaičiuojame, mažiname, taupome“.
Kaip paveiktų Lietuvą pasikeitusios eksporto ir importo sąlygos, K. Glaveckas konkrečiai neįvardijo. Politikas tik pabrėžė, kad linkęs būti optimistu ir tiki, kad išlaidos pasaulinėje ekonomikoje bus sureguliuotos ir visi pokyčiai eis į naudą, juk pasauliui Trečiojo pasaulinio karo nereikia.
Savo ruožtu V. Uspaskichas nespindėjo optimizmu JAV fiskalinės politikos sureguliavimo atžvilgiu. „Vilčių didelių neturiu, – teigė jis. Tam, kad sumažintų išlaidas dviem trilijonais, JAV turi rasti naujų resursų, pavyzdžiui, iš eksporto. O šioje srityje stebuklų tikrai nebus, juk yra tokios JAV konkurentės kaip Kinija, Indija, kurių pigi darbo jėga ir mažos socialinės garantijos užtikrina geresnes produktų kainas“.
Politiko nuomone, siekdama išvengti bankroto JAV turės devalvuoti dolerį. „Praėjusį šimtmetį Amerika devalvavo dolerį tris kartus. Būtent taip JAV ir sprendžia savo problemas... kitų šalių sąskaita“.
Dolerio devalvavimas stipriai atsilieptų Lietuvos eksportui. Anot V. Uspaskicho, stotų Lietuvos eksportas į JAV. Taip pat stiprėtų euras, prie kurio pririštas litas, todėl būtų sunku prasiveržti į Rytų rinką, pavyzdžiui, Rusiją, kuri ne tokia priklausoma nuo euro, kaip Lietuva.
Nepaisant visų nuomonių, prognozių ir spėjimų, svarbu suprasti, kad JAV vykstantis ir visam pasauliui įtakos turintis procesas yra lėtas, lydimas tokių padarinių kaip nuolatinė ir nuosaiki infliacija, bei energetinių ir maisto kainų didėjimas. Tačiau JAV kaip „supervalstybės“ traktavimo palaipsniui vertėtų atsisakyti, juk pažvelgus plačiau, pamatysime, kad vis labiau auga Kinijos ir Indijos ekonomika, apimanti 30% visų pasaulio gyventojų.
Visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo JAV vykusį spektaklį dėl valstybės skolos limito didinimo. Antradienį Senatas pritarė B. Obamos ir Kongreso parengtam, bei Atstovų Rūmų su respublikonais priešaky patvirtintam biudžeto deficito mažinimo planui. Praktiškai pasiekus kritinę ribą, Amerika per plauką išvengė valstybės nemokumo.
Įžymusis B. Obamos lozungas „Yes, we can“ (mes galime – angl.) staiga tapo kalambūru – „Mes galime, jei respublikonai to panorės“. Galima nuspėti, kokie dabar B. Obamos šansai 2012 metų rinkimuose, po to kai galutinį sprendimą priima respublikonai. Eilinis amerikietis pagalvos: „Kadangi sprendimus vis tiek priima respublikonai, tai ir balsuosiu už juos“.
