„Aš įsakiau viems mūsų kovos vadams būti aukštos parengties visur pasaulyje“, - sakė jis žurnalistams Bagadade ir pridūrė, kad kol kas apie jokią ypatingą grėsmę nepranešama.
Jungtinėms Valstijoms ruošiantis paskelbti ataskaitą dėl CŽV kankinimų baiminamasi atoveiksmio
JAV Senatas antradienį paskelbs ilgai atidėliotą ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus šiurkščius įtariamų džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių tardymus po 2001 metų teroro atakų, o Amerikos ambasadose buvo paskelbta padidinta parengtis, baiminantis galimo atoveiksmio.
Baltųjų rūmų pareigūnai pirmadienį patvirtino, kad tikisi, jog ta ataskaita bus paskelbta, nors valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) praeitą savaitę perspėjo dėl galimo to dokumento poveikio visame pasaulyje.
Ataskaitoje, nors ir smarkiai apkarpytoje, tikriausiai bus pateikta išvadų, smerkiančių ankstesnio prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos vykdytą slaptą negailestingo tardymo programą, siekiant išgauti svarbios informacijos iš dešimčių suimtųjų.
Nuo atėjimo į valdžią 2009 metais prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) siekė atriboti Jungtines Valstijas nuo ankstesnių veiksmų ir uždraudė tardymo metodus, kuriuos jis pasmerkė kaip „kankinimus“.
„Girdėjome iš komiteto, kad jie ketina paskelbti ataskaitą rytoj“, – žurnalistas sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).
Jis pridūrė, kad reikės imtis „protingų žingsnių“, siekiant sustiprinti JAV objektų ir diplomatinių atstovybių užsienyje saugumą, jeigu to dokumento paskelbimas išprovokuotų įtūžio bangą.
Manoma, kad ataskaitoje bus apžvelgtas elgesys su maždaug 100 įtariamų teroristų, patekusių į JAV tarnybų rankas 2001–2009 metais po „al Qaeda“ organizuotų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų, sugriovusių Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke.
Tardytojai imituodavo tų įtariamųjų skandinimą, versdavo ilgą laiką būti nepatogiose padėtyse ir taikydavo kitokius šiurkščius metodus per kvotas CŽV vadovaujamuose slaptuosiuose kalėjimuose arba Gvantanamo įlankos JAV karinėje bazėje Kuboje.
JAV žiniasklaida pranešė, kad naujoje ataskaitoje tikriausiai bus atskleista, jog CŽV klaidino Baltuosius rūmus informuodama apie tos programos detales ir pasiekimus.
„Mes kankinome kai kuriuos žmones“, – B.Obama pareiškė rugpjūtį, kalbėdamas apie tos ataskaitos turinį.
CŽV gynėjai tvirtina, kad tie metodai išgelbėjo amerikiečių gyvybių, padėdami išaiškinti „al Qaeda“ tinklą, bet kritikai sako, kad jie kertasi su JAV vertybėmis ir lėmė didesnį nusistatymą prieš amerikiečius.
Dokumentas, turintis 6,2 tūkst puslapių, buvo parengtas Senato žvalgybos komiteto. Jo pirmininkė Dianne Feinstein (Dajen Feinstein) ištisus mėnesius grūmėsi su administracija dėl siūlomų pakeitimų.
Balandį Senato komitetas triuškinama dauguma nubalsavo paskelbti to įslaptinto dokumento 500 puslapių vykdomąją santrauką, kuri neva esanti itin kritiška, ir 20 išvadų.
Tačiau įstatymų leidėjai pirmiausiai turėjo susitarti su Baltaisiais rūmais dėl pataisymų, o D.Feinstein, kuri sakė, kad ataskaitos išvados yra „sukrečiančios“, pažadėjo tai padaryti.
D.Feinstein pirmadienį sakė žurnalistams norinti, jog amerikiečiai, skaitydami tą dokumentą, suprastų, kad „kai padarome klaidų, jas pripažįstame ... ir einame toliau“.
Valstybės departamentas savo misijose visame pasaulyje paskelbė padidinto budrumo padėtį ir paprašė, kad jos peržiūrėtų savo apsaugos priemones prieš paskelbiant tą ataskaitą.
Demokratė senatorė Claire McCaskill (Kler Makaskil) sakė pritarianti ataskaitos paskelbimui.
„Ji atskleidžia tai, ką pasaulis jau žino – tai yra, kad Jungtinės Valstijos naudojo kankinimus. Bet man atrodo, kad tai geras momentas patikrinti mūsų demokratiją“, – ji sakė televizijai CBS.
„Tokios ataskaitos niekada negalėtų būti Šiaurės Korėjoje, Kinijoje arba Rusijoje, – argumentavo įstatymų leidėja. Jeigu tai neiškiltų į viešumą, tuomet mums visiems tektų susitaikyti su faktu, kad Amerikoje CŽV niekas neprižiūri.“
Tačiau Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui vadovaujantis respublikonas Mike'as Rogersas (Maikas Rodžersas) sekmadienį pareiškė: „Manau, tai siaubingas sumanymas.“
„Mūsų partneriai sako mums, kad tai sukels smurtą ir mirčių“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu buvęs G.W.Busho viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) toliau atkakliai gynė tardymo programą, sakydamas dienaščiui „The New York Times“, kad ji buvo „absoliučiai, visiškai pateisinama“.
JAV ir Lenkija sutvirtino ryšius, laukiant Senato ataskaitos apie CŽV vykdytus kankinimus
Jungtinės Valstijos ir Lenkija antradienį išreiškė viltį, kad jų ryšiams nepakenks JAV Senato ataskaita apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus šiurkščius įtariamų „al Qaeda“ teroristų tardymus slaptuose kalėjimuose, iš kurių vienas galbūt veikė Lenkijoje.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) kalbėjosi telefonu prieš nekantriai laukiamo dokumento paskelbimą, kuris numatytas vėliau antradienį, ir pažymėjo, kad tas žingsnis „nepadarys neigiamo poveikio (dvišaliams) santykiams“, sakoma Lenkijos vyriausybės paskelbtame pranešime.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) liepą pasmerkė JAV sąjungininkę ir NATO narę Lenkiją dėl leidimo veikti jos teritorijoje slaptiems CŽV kalėjimams, dar žinomiems kaip „juodieji objektai“. Teismas pareiškė, kad Varšuva žinojo ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.
Lenkija griežtai neigė tuos kaltinimus, susijusius su įvykiais 2002–2003 metais, po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose.
EŽTT, išnagrinėjęs 43 metų palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) ir 49 metų Saudo Arabijos piliečio Abd al Rahimo al Nashiri (Abd Rahimo Naširio) ieškinį, konstatavo, kad Lenkijos vyriausybė „sudarė sąlygas šalies teritorijoje JAV tarnyboms naudoti prieš ieškovus kankinimus“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
