Jungtinės Valstijos savo kasmetinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje įvardijo Šiaurės Korėją ir Iraną kaip vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, nors pastaruoju metu ėmėsi žingsnių užmegzti diplomatinius kontaktus su šiomis šalimis.
Valstybės departamento parengtoje 2006 metų ataskaitoje apie žmogaus teises esama priekaištų ir pačiai JAV vyriausybei - ji kritikuojama už elgesį su teroristine veikla įtariamais asmenimis. Dokumente rašoma, kad "mūsų demokratinė valdymo sistema nėra neklystanti, bet ji yra atskaitinga".
Kaip ir ankstesniais metais, į šalių, kuriose sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės, "juodąjį sąrašą" pateko Kinija, kuri vis glaudžiau bendradarbiauja su Vašingtonu, ypač sprendžiant tarptautines krizes dėl Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinių programų.
Jau ne pirmą kartą kasmetinėje ataskaitoje minimos Baltarusija, Kuba, Mianmaras ir Zimbabvė, o štai šiaurės rytų Afrikos valstybė Eritrėja į "juodąjį sąrašą" įtraukta pirmą kartą - ji smerkiama už tai, kad parėmė žlugusį islamistų mėginimą užimti valdžią kaimyniniame Somalyje.
Šiose "šalyse valdžia ir tebėra sutelkta neatskaitingų valdytojų rankose", teigiama ataskaitoje.
Nors šią savaitę Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos pradėjo diskusijas dėl dvišalių santykių normalizavimo, kurioms kelią atvėrė Pchenjano pažadas atsisakyti savo branduolinių ambicijų, ši stalinistinė valstybė užima pirmąją vietą "juodajame sąraše" kaip "vienas labiausiai izoliuotų ir represinių pasaulio režimų".
"Režimas kontroliuoja beveik visas piliečių gyvenimo sritis, pamina žodžio, spaudos, susirinkimų laisvę, riboja teisę burtis į susivienijimus, varžo judėjimo laisvę ir darbuotojų teises", - rašoma ataskaitoje ir pažymima, jog, kaip manoma, iki 200 tūkst. žmonių žiauriomis sąlygomis gyvena sulaikytųjų stovyklose, kur daugelis miršta neištvėrę kankinimų, bado ir ligų.
Irano islamiškasis režimas griežtai smerkiamas už politiką, kuri "šiurkščiai pažeidžia žodžio ir susirinkimų laisvę", ir už tai, kad imasi dar griežtesnių veiksmų prieš disidentus, žurnalistus ir reformatorius.
Ataskaitoje, kuri paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas pakeitė savo seną poziciją ir pareiškė, kad ieškodamas būdų, kaip stabilizuoti padėtį Irake, susitiks su aukšto rango iraniečių pareigūnais, Teheranas taip pat kaltinamas parama teroristiniams judėjimams Sirijoje bei Libane bei smerkiamas už raginimus sunaikinti Izraelį.
Kubai skirtoje ataskaitos dalyje rašoma, kad pasiligojusį prezidentą Fidelį Castro (Fidelį Kastrą) laikinai pakeitus jo broliui Rauliui, represinė politika liko nepažabota, ir "faktiškai visos Kubos piliečių teisės toliau pažeidinėjamos".
Nors daugiausiai kritikos teko senoms Amerikos priešininkėms, 2006 metų ataskaitoje griežtų žodžių nepagailėta ir keliems pagrindiniams JAV "karo su terorizmu" sąjungininkams - Pakistanui, Afganistanui ir sunkumų kamuojamai Irako vyriausybei.
"Pakistane padėtis žmogaus teisių srityje ir toliau lieka prasta", - rašoma dokumente, kuriame šalis kritikuojama už judėjimo laisvės, teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus, burtis į susivienijimus ir tikėjimo laisvės suvaržymus, tačiau sveikinama už tai, kad priėmė Moterų apsaugos įstatymą, panaikinusį 28 metus galiojusius įstatymus, trukdžiusius patraukti baudžiamojon atsakomybėn prievartautojus.
Valstybės departamentas nurodė, kad tebevykstantys konfliktai Irake ir Afganistane žlugdo pastangas šiose šalyse pagerinti padėtį žmogaus teisių srityje.
"Nepaisant Irako vyriausybės įsipareigojimo įgyvendinti nacionalinio susitaikymo ir pertvarkos politiką, laikytis rinkimų kurso ir įtvirtinti įstatymų viršenybę, augantis tarpkonfesinis smurtas ir teroristiniai išpuoliai 2006-aisiais pablogino padėtį žmogaus teisių srityje ir užkirto kelią demokratinei pažangai", - rašoma ataskaitoje.
Joje minimi kankinimai ir kiti prievartiniai veiksmai, už kuriuos atsakingi šiitų kovotojai ir tam tikros ministerijos, "nominaliai pavaldžios" ministro pirmininko Nuri al-Maliki (Nurio Malikio) vyriausybei.
Dėl daugumos Afganistaną kamuojančių problemų JAV valstybės departamentas kaltina padažnėjusias anksčiau šalį valdžiusio Talibano judėjimo kovotojų atakas.
Tuo tarpu prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) vyriausybei priekaištaujama dėl "savavališkų areštų ir sulaikymų, neteisminių nužudymų, kankinimų bei prastų sąlygų įkalinimo vietose".
Ataskaitoje įvardijamos šešios šalys, kuriose padėtis žmogaus teisių srityje pagerėjo - tai Liberija, Indonezija, Marokas, Kongo Demokratinė Respublika, Haitis ir Ukraina.