Šiaulių jaunimo darbo centras savo veiklą sėkmingai plėtoja jau daugiau nei 10 metų. Tai antrasis šalyje tikslinis darbo centras (pirmasis Jaunimo darbo centras atidarytas 1999 m. Vilniuje), skirtas ieškantiems darbo jauniems žmonėms iki 29 metų. Centras dirba su moksleiviais, studentais, dirbančiu jaunimu, telkia jaunimo organizacijas, mokymo įstaigas ir kitus socialinius partnerius. Apie darbą su jaunais žmonėmis ir centro veiklą mums sutiko papasakoti Šiaulių jaunimo darbo centro vedėja Jolanta Bagdonavičienė.
Jolanta, kokios paslaugos yra teikiamos Jaunimo darbo centre?
Viena iš pagrindinių mūsų funkcijų yra informacijos teikimas. Siekiame informuoti jaunuolius apie profesijos įgijimo ir perkvalifikavimo galimybes, darbo biržos paslaugas. Individualiai konsultuojame dėl profesijos pasirinkimo ir įgijimo, supažindiname su įsidarbinimo galimybėmis ir darbo paieškos būdais, padedame paruošti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Teikiame informaciją apie mokymosi įstaigas, stojimo ir mokymosi sąlygas, supažindiname su paklausiomis profesijomis. Konsultuojame moksleivius, pageidaujančius dirbti vasaros atostogų metu, apie jaunų asmenų iki 18 m. darbo sąlygas ir įsidarbinimo galimybes. Svarbi mūsų centro veiklos dalis yra motyvacinių seminarų organizavimas profesijoms neturintiems jaunuoliams.
Kokie Jūsų centro pagrindiniai tikslai?
Mūsų skyriaus specialistų pagrindinis tikslas – kad jauni asmenys, nepaisant jų amžiaus, tautybės, socialinės padėties, sparčiau įsitrauktų į darbo rinką ar grįžtų į švietimo sistemą. Mes turime padėti jaunuoliams susivokti savo ir esamos aplinkos situacijoje: juk dažnai jauno asmens norai ir galimybės nesutampa su realia situacija. Stengiamės nuolatos kelti savo pačių kvalifikaciją, tobulėti, tad 2014 metais dalyvavome Jaunimo reikalų departamento organizuotuose jaunimo darbuotojų mokymuose. Dabar jaučiame, kad galime dar lengviau suprasti jauno pas mus atėjusio žmogaus poreikius, darbe pradėjome taikyti įdomesnius metodus: simuliaciniai žaidimai, ledlaužiai, diskusijos, tyrimai, pristatymai ir kiti pratimai yra patrauklūs ir įdomūs jauniems žmonėms.
Kaip manote, kas labiausiai gali trukdyti jaunam žmogui įsilieti į darbo rinką?
Ne paslaptis, kad jaunimo nedarbo lygiui įtakos turi jaunuolių bendrasis išsilavinimas ir profesinio pasirengimo lygis. Beveik pusė jaunų bedarbių, registruotų darbo biržoje, neturi profesinio pasirengimo, jiems trūksta darbo paieškos įgūdžių, darbinės veiklos praktikos. Kita priežastis – žinių stoka. Jaunuoliai nežino, kur ir kaip rasti informacijos apie profesijos pasirinkimą, bendrąją padėtį darbo rinkoje, kas lemia sėkmę ieškant darbo ir įsitvirtinant darbo rinkoje. Kiti dalykai, stabdantys integraciją į darbo rinką, gali būti bendravimo įgūdžių stoka, nepasitikėjimas ne tik savimi, bet ir kitais, o taip pat, neadekvatus savęs vertinimas (pernelyg menkas arba perdėtas), motyvacijos trūkumas, laiku nesusiformavęs pareigingumo, atsakomybės jausmas. Jaunuoliams, kuriems sunkiau integruotis darbo rinkoje, trūksta gebėjimo save tinkamai pateikti, pristatyti, įvardyti savo geriausių savybių. O pagrindinė problema, kurią įvardija darbdaviai, yra motyvacijos stygius.
Jolanta, kaip tuomet reikia motyvuoti jauną žmogų?
Svarbu suprasti ir įsigilinti į jaunų žmonių, su kuriais dirbame, interesus ir poreikius. Kiekviena jaunimo karta turi savo džiaugsmų, rūpesčių ir problemų, kurių sprendimui dažnai reikalinga tėvų arba specialistų pagalba. Motyvuojant jauną žmogų reikalinga lanksčiai žiūrėti į jo poreikius, turėti galvoje, kad jie dažnai kinta, nes jaunas žmogus dar tik ieško savęs. Darbdaviams patraukliausias toks darbuotojas, kuris geba dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje, geba susitvarkyti su dideliu srautu skirtingų užduočių, yra motyvuotas, darbštus, atsakingas, patikimas, komunikabilus, entuziastingas. Jaunas žmogus turi visas galimybes šias savybes ugdytis ir taip suvokti, kad jaunystė yra ne kliūtis, o galimybė.
Ačiū už pokalbį!
