Pirmą kartą parengtas rekomendacijų projektas, nustatantis leistinas poveikio priemones netinkamai besielgiantiems vaikams, kelia nemažai diskusijų, bet ne abejonių jų būtinumu.
Pirmą kartą mokykloms parengtos rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams. Taip siekiama padėti mokykloms gerai reaguoti į kraštutinius netinkamo elgesio atvejus ir užtikrinti saugią aplinką mokykloje.
Numato ir fizinius veiksmus
Minėtas projektas bus teikiamas svarstyti mokykloms, socialiniams partneriams ir panašiai. Tokiu būdu tikimasi kartu nuspręsti, kokios priemonės leis užtikrinti tvarką ir efektyvius drausminimo būdus, kai įžūlus mokinio elgesys trukdo pamoką, bus apibrėžta, kaip mokytojui elgtis vienu ar kitu atveju, kas jam leistina, o kas ne.
Rekomendacijose apibrėžiama, kas laikoma netinkamu mokinio elgesiu, kokių veiksmų gali imtis mokyklos darbuotojas, norėdamas nutraukti tam tikrus mokinio veiksmus. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad projektas buvo parengtas remiantis Didžiosios Britanijos patirtimi.
Projekte nurodomi ir kokiais atvejais gali būti patikrinti mokinio daiktai, koks gali būti fizinis kontaktas, kai siekiama užkirsti kelią mokinio elgesiui, keliančiam realų pavojų jo paties ar aplinkinių sveikatai, saugumui ar gyvybei. Kartu nurodoma, kokie veiksmai laikomi nepagrįstais ir gali būti traktuojami kaip smurtas prieš mokinį.
Netinkamu mokinio elgesiu projekte laikomas elgesys, keliantis realų pavojų jo paties, aplinkinių gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui. Taip pat pasikartojantis tyčinis, agresyvus, įžūlus, griaunantis ugdymo procesą, pažeidžiantis aplinkinių garbę ir orumą bei psichologinį ir fizinį saugumą mokinio elgesys.
Poveikio priemonėmis numatoma keletas dalykų – mokinio ugdymo vietos pakeitimas, mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens iškvietimas, mokinio daiktų patikrinimo organizavimas, pagrįstų fizinių veiksmų panaudojimas.
Rekomendacijose numatytos poveikio priemonės gali būti taikomos mokiniui tik tada, jeigu pokalbiai su mokiniu, tėvais, švietimo pagalbos priemonės nedavė jokių rezultatų.
Mušti neleis
Yra numatomi atvejai, kai galima griebtis fizinių veiksmų ir kokių. Pavyzdžiui, pagrįsti fiziniai veiksmai gali varijuoti nuo stovėjimo tarp mokinių, gresiant potencialiam atviram jų konfliktui, stovėjimo prieš mokinį, siekiant užkirsti kelią pavojingam mokinio elgesiui (pavyzdžiui, siekiant atitverti kelią prie lango, jei mokinys grasina iššokti ir pan.), vedimo paėmus už rankos iki mokinio sulaikymo, fiziškai apribojant mokinio veiksmus. Nurodoma, kad mokinio sulaikymas gali būti naudojamas tik ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, kai siekiama nutraukti muštynes ir nėra kitų galimybių jų išskirti, nepanaudojus fizinės intervencijos; kai siekiama nutraukti mokinio save žalojantį elgesį, jį apglėbiant ir laikant tol, kol mokinys nurims, ir pan.
Kartu nurodoma, kada fizinis kontaktas su mokiniu yra tinkamas. Pavyzdžiui, guodžiant, pasveikinant, vedant už rankos, žaidžiant žaidimus, mokant groti instrumentu, šokti ir pan.
Tačiau jokiu būdu negalima fizinių veiksmų naudoti kaip bausmės, norint pademonstruoti savo viršenybę, siekiant sukelti skausmą ir pan. Be to, ir pagrįstų fizinių veiksmų naudojimas neturi kelti grėsmės vaikų gyvybei ir sveikatai.
Mokykla, norinti taikyti tokias poveikio priemones, savo vidaus dokumentuose turės nustatyti poveikio priemonių taikymo sąlygas ir tvarką ir supažindinti mokinių tėvus.
Bus lengviau?
Tokios taisyklės visuomenėje iš karto sukėlė įvairias diskusijas. Vieni piktinosi, kad mokytojams esą suteikiama teisė smurtauti prieš vaikus, kiti džiaugiasi, kad pagaliau bus priemonė, padedanti sutramdyti neklaužadas.
Miesto mokyklų direktorių asociacijos vadovas Romualdas Grilauskas, pats direktoriaujantis Panevėžio „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje, įsitikinęs, kad tokio reglamento jau seniai reikėjo. „Daugelį metų mokytojai buvo palikti beteisiais“, – sako jis.
Direktoriaus teigimu, mokiniai, ypač probleminiai, puikiai žino savo teises, bet pareigų vykdyti nenori. R. Grilauskas nemano, kad mokytojai piktnaudžiaus ir skriaus mokinius, naudos fizines bausmes – jos negalimos. Jo tvirtinimu, dabar gi vyrauja nuostata, kad negalima artintis prie vaiko, liesti. Pavyzdžiui, pagrįstu atveju sučiupti už rankos. Atvejais, kai įvyksta panašus fizinis kontaktas, sulaukiama ir šeimų nepasitenkinimo.
Tad priėmus minėtą dokumentą, direktoriaus manymu, bus lengviau valdyti situaciją. Be to, pačios mokyklos taisykles turės prisitaikyti prie savo poreikių ir problemų.
Šis dokumentas mokyklose dar turės būti svarstomas. R. Grilausko manymu, tai bus daroma įvairiais lygiais – mokiniai, tėvai, mokytojai, mokyklos taryba. Kaip visada, bus ir prieštaraujančiųjų. Direktoriaus manymu, tai natūralu, nes ne visi supranta, kodėl to reikia, ne visi vienodai mąsto. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad dauguma palaikys. Jo tvirtinimu, mokyklose daug atvejų, kai mokiniai įžūliai elgiasi, trukdo pamokoms, o mokytojai mažai ką gali padaryti.
„Gerų vaikų tėvai palaikys“, – įsitikinęs jis.
Klasėse būna po vieną kitą moksleivį, trukdantį pamokoms, tad kone visas dėmesys skiriami jiems vieniems, o tėvai nori, kad jų vaikai galėtų normaliai mokytis.
Ir tėvų reikalas
Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis prisipažino nesąs įsigilinęs į projektą, bet vis dėlto manantis, jog pagarba vaikui turi būti. „Tėvų reikalas, kad vaikas neatsineštų į mokyklą ko nereikia“, – įsitikinęs jis.
Žinoma, ir mokykla turi užtikrinti moksleivių saugumą. Velžyje su didelėmis problemomis netenka susidurti. Norinčiųjų, pasak direktoriaus, daug, pakliūti ne taip paprasta, yra tam tikra atranka, tad mokiniai žino, kad pradėję čia mokytis turės laikytis ir nustatytų taisyklių. Propaguojamos ir trišalės sutartys tarp mokyklos, tėvų ir mokinio, turinčio motyvacijos, elgesio problemų.
Kita vertus, R. Baltušio teigimu, yra stipresnių, yra silpnesnių mokyklų. „Yra tokių, į kurias ateina kone visi, kurie liko nuo kitų mokyklų. Tad gal ir reikalinga tokia tvarka“, – svarstė direktorius.
Kartu mokyklos vadovas teigė vienu metu supratęs, kad pastebi tuos vaikus, su kuriais turima problemų, tad stengiamasi, kad būtų atvirkščiai.
„Mokykloje turi dominuoti tas, kuris rodo gerą pavyzdį, o ne blogą“, – įsitikinęs R. Baltušis.
Be to, jo manymu, turi būti visas kompleksas priemonių – auklėtojų, mokyklos administracijos, tėvų darbas. Kartu tvirtino, kad nereikėtų daryti mokytojo muštruotoju – pedagogas turi apsieiti be smurto.
Leis valdyti situaciją
Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Daiva Dirsienė taip pat sutinka, kad tokia tvarka reikalinga. Jos manymu, tai leidimas mokytojui valdyti situaciją. Dabar gi mokytojas negali nei sugriebti už rankos, nei laikyti. Direktorės manymu, tai ne kasdienis dalykas. Numatomos tik tam tikros išskirtinės situacijos. Tuo labiau kad ir mokytojai nėra tokie žmonės, kurie iš karto rodytų jėgą. Jie atsakingi ir už tuos, kurie konfliktuoja, ir už tuos, kurie šalia.
„Esu mokytojų pusėje. Ir kaip mama nenorėčiau, kad skriaudžiant vaiką mokytojas stovėtų, žiūrėtų ir tik balsu bandytų išspręsti situaciją“, – apie tai, kad balsas ne visada padeda tokiose situacijose, kalba D. Dirsienė.
Jos teigimu, Naujamiestyje su tokiomis situacijomis tenka susidurti nedažnai. Tačiau tokia tvarka itin aktuali turėtų būti didelėms mokykloms, kuriose daug paauglių. Tuo labiau kad dirba mažai socialinių pedagogų, nėra psichologų.
Direktorės manymu, svarstant šią tvarką, nuomonių skirtumų bus. Tai priklausys ir nuo šeimos. D. Dirsienės teigimu, dažniausiai tose šeimose, kurios domisi, kaip vaikams sekasi mokykloje, kalbasi su jais, tokių dalykų ir nebūna. Problemiškos, turinčios bėdų šeimos greičiausiai prieštaraus.
„Šeimos, nesusitvarkydamos viduje, paprastai prieštarauja bet kokioms taisyklėms, kurias nori įvesti mokykla, valdydama situaciją“, – pastebi ji.
D. Savickienė
