Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis.
Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti. Tiesa, ši pasaka turi ir kitų siužeto vingių – investicijos, atsakomybė ir rizika viską prarasti.
Dažnai, kalbant apie verslo pradžią, verslininkais save vadina ir tie, kurie jau išbandė norimą veiklos sritį, ir tie, kurių verslo idėjos tebėra jų galvose, o realių darbų nenuveikta. Jaunimo verslo klubo vadovė Silvinija Simonaitytė kalbėdama apie jaunuolių poreikį semtis žinių apie verslo subtilybes sakė: „Mūsų klubas veikia nuo 2004-ųjų ir dažniausiai į mus kreipiasi studentai, pasitaiko ir moksleivių. Dažniausiai tai verslūs žmonės, kurie jau turi savo verslus arba nori juos pradėti.“
Į klausimą, kurie iš šių jaunuolių dažniau varsto Jaunimo verslo klubo duris, pašnekovė sakė: „Ir vieni, ir kiti. Paprastai tuomet skirstome žmones į grupes: tiems, kurie turi idėjų, siūlome įvairius mokymus ir kitas praktines veiklas, o tiems, kurie jau turi veikiančius verslus ir susiduria su plėtros problemomis, siūlome kitokias konsultacijas.“
Labiau už pinigus trūksta žinių
Kalbėdama apie jaunų verslininkų įgyvendintas idėjas, pašnekovė sakė: „Mūsų veikla išskirtinė tuo, kad lėšų verslo pradžiai neskiriame, bet suteikiame žmogui reikiamų žinių. Iš mūsų klubo narių sėkmingai išaugo automobilių nuomos verslas bei žurnalo „Investuok“ leidyba. Taip pat yra sėkmingai išplėtotų konsultacijų, buhalterinės apskaitos, autoserviso ir kitų verslų. Dažniausiai tai įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų.“
Pašnekovė steigimu, originalių idėjų kūrimas versle yra skatintinas dalykas, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai idėjų autoriai gerokai prasilenkia su šių dienų gyvenimo aktualijomis.
„Kažkada, kai buvo kalbama apie mokymus investuoti paprastiems žmonėms, ši idėja skambėjo utopiškai, dabar tokios konsultacijos itin aktualios, bet būna atvejų, kai pasiūlytos idėjos tikrai sunkiai įgyvendinamos praktiškai. Pavyzdžiui, viena iš pasiūlytų idėjų buvo karšto vandens kubilo nuoma, kuris būtų vežiojamas po senamiestį ir skirtas švęsti bernvakarius“, – pasakojo S. Simonaitytė.
Nežino, nuo ko pradėti
Pašnekovės teigimu, jaunas verslas išgyvena kelis kritinius etapus, kuriuose išryškėja specifinės problemos ir žinių trūkumas. „Kad ir kaip keistai tai skambėtų interneto amžiuje, bet viena svarbiausių problemų, su kuria susiduria pradedantieji verslininkai, – informacijos trūkumas. Jauni žmonės sako: turiu idėją ir net pinigų susitaupęs pradžiai, bet nežinau, nuo ko pradėti, kaip įsteigti įmonę. Tuomet konsultuojame, koks įmonės tipas būtų geriausias, kokį juridinį asmenį pasirinkti ir pan.“
Antras etapas, kuomet iškyla problemų, yra įsteigus įmonę, kai verslui iškyla būtinybė gauti papildomų investicijų: „Tuomet konsultuojame, kuris būdas yra geriausias – ar prašyti vadinamųjų „verslo angelų“, pačiam skolintis, dalyvauti jaunam verslui skirtose programose ir t.t.“
Smaugiantys mokesčiai
Pasak S. Simonaitytės, verslininkai, kurie savo veiklą vykdo apie 4–5 metus, susiduria su plėtros problemomis. „Įsitvirtinus ir ėmus stabiliai dirbti, po kurio laiko atsiranda noras peraugti į kitą lygį, nebetenkina situacija, kai dirba tik vadovas ir 2–3 darbuotojai, ir norisi plėstis. Tuomet keliamas klausimas, kaip elgtis toliau – investuoti pinigus, laukti savaiminio augimo ir t.t.“
Anot pašnekovė, dar vienas kritinis momentas yra tada, kai nusiviliama verslu ir spendžiama, kokie tolimesni žingsniai – grįžti į valstybės tarnybą, dirbti samdomą darbą. „Neretai nusiviliama tuomet, kai kokius 4–5 metus dirbama labai sunkiai, bet pats verslas stovi vietoje, ir daugelį jaunų žmonių tai demotyvuoja. Jie tuomet skundžiasi: dirbu daug, bet vos mokesčius ir atlyginimus darbuotojams sumoku, nieko nebelieka.“
Koks jauno verslininko biudžetas?
Į klausimą, kaip reiktų vertinti minėtą 4–5 metų verslo vegetacijos laikotarpį – ar tai normalus laikas įsibėgėjimui prieš augimą, ar ženklas, kad kažkas daroma ne taip, pašnekovą atsakė: „Lietuvoje tai normalu. Jei nekalbėsime apie tuos atvejus, kai tėvai parduoda savo turtą, kad galėtų investuoti į šviežią vaikų verslą ar surandami stiprūs verslo partneriai, tuomet keleri metai – per ilgas laikotarpis, bet jei žmogus viską daro savarankiškai ir iš verslo pradžioje atsiradusių nedidelių lėšų, tai 4–5 metai labai realus vystymosi laikas.“
Dažnai įsivaizduojama, kad norint pradėti savą verslą būtina iki ausų įklimpti į skolas ir pirmieji du metai bus kupini panikos laukiant, kol į duris pradės belstis kreditoriai. Apie tai, kokioms investicijoms būna pasiruošę jaunieji verslininkai, S. Simamavičiūtė sakė: „Biudžetas priklauso nuo daugybės dalykų, juk vienokio biudžeto reiks norint teikti, tarkime, automobilių nuomos paslaugas, nes reiks iš kažkur įsigyti pačių automobilių, ir visai kitokia situacija tuomet, jei planuojama teikti konsultacijų paslaugas ar pan.“
