Visą birželį Telšių Vaikų ir jaunimo psichologiniame centre prancūzų kalbos mokys ir su šio krašto bei Vakarų Europos šalių kultūra, tradicijomis supažindins iš Prancūzijos atvykę du jaunuoliai: dvidešimtmetė Amandine Jacquemot ir dvidešimt vienų Frankas Vaudolonas.
Džiaugiasi galimybe mokyti vaikus
Dar tik savaitę Lietuvoje viešintys užsieniečiai negailėjo pagiriamųjų žodžių lietuviams. “Jie nuoširdūs, draugiški, malonūs ir vaišingi žmonės”, - sakė jaunieji prancūzai, prieš tai apie Lietuvą skaitę tik iš mokyklinių istorijos vadovėlių. Amandine ir Frankas prisipažino, jog Vakarų Europoje mūsų šalis mažai kam žinoma. Savo kraštiečiams užsiminę apie kelionę į ją, jaunuoliai dažniausiai išgirsdavo tik klausimą, kur yra ta Lietuva.
Tarptautinės organizacijos “Europos reido gildijos” savanoriai iš Prancūzijos teigė, kad viešnagė Žemaitijos sostinėje jiems suteikė puikią progą geriau pažinti lietuvius, jų kraštą. “Pirmiausia norisi artimiau susipažinti su vaikais, juos mokant įgyti daugiau patirties, papasakoti jiems apie gyvenimą Vakarų Europoje”, - tikino Paryžiaus Sorbonos universitete teisę studijuojanti dvidešimtmetė prancūzaitė. Jai pritarė ir Paryžiuje ESIEA aukštojoje mokykloje informatiką studijuojantis Frankas.
Kursai, kurie prasidėjo praėjusį antradienį, vyksta šiokiadieniais tris kartus per dieną. 10 ir 14 valandą užsiėmimai organizuojami pagrindinėms prancūzų kalbos žinioms įgauti, o 17 valandą - daugiau pažengusiems suteikiama šios kalbos įgūdžių. Planuojamas ir šnekamosios anglų kalbos mokymas. Amandine, kuri porą metų anglų teisę studijavo Londono “Kings college” universitete, noriai pagelbėtų susidomėjusiems anglų kalba.
Mėnesį tapsiantys mokytojais jaunieji prancūzai kursus lankysiantiems telšiškiams žadėjo, kad juose nebus sauso “kalimo” iš vadovėlių. Savanoriai užsiėmimuose naudos daug vaizdinės medžiagos: žemėlapius, vaizdo įrašus. Atskirai grupėse bus dirbama su vaikais ir suaugusiais.
Glaudžia telšiškių šeimos
Žemaitijos sostinėje Amandine ir Frankas gyvens vis kitoje telšiškių šeimoje, sutikusioje priglausti jaunuosius užsieniečius. Šiuo metu jie apsistoję Alinos ir Kęstučio šeimoje. Daugiausia džiaugsmo svečiams suteikia jos jauniausias narys - penkiametis Julius, vis smalsiai mamos klausinėjantis apie prancūzus.
Amandine ir Frankas diena prasideda septintą valandą ryto, kai kartu su telšiškių šeima sėda prie pusryčių stalo, vėliau vyksta į Vaikų ir jaunimo psichologinį centrą. Svečiai pietauja pas Centro direktorę Vandą Benaitienę. Po kursų jie grįžta “namo” ir ruošiasi rytdienos pamokoms. Miegoti eina tik apie vienuoliktą valandą vakaro.
Patiko ežeras ir bažnyčios
Jaunųjų prancūzų gyvenimas Lietuvoje neapsiriboja tik darbine veikla Žemaitijos sostinėje. Amandine ir Frankas jau pabuvojo Nidoje, Vilniuje. “Vilniaus įžymiausias vietas aplankėme pėsčiomis, to tikrai nepavyktų padaryti Paryžiuje”, - palygino dvi Europos sostines dvidešimtmetė prancūzaitė. Aplankytas Vilniaus universitetas kiek nublanko jaunųjų vakariečių akyse. “Universiteto pastatas - senas ir gražus, tačiau jame trūksta modernios technikos”, - atviravo Amandine. Viešnia neslėpė, jog Vilnius gražus miestas.
Telšiuose svečiams didžiausią įspūdį paliko Masčio ežeras, bažnyčios, miestą puošianti žaluma. Artimiausiais savaitgaliais prancūzai ruošiasi aplankyti Rygą bei Taliną.
Gyrė lietuvišką sūrį
“Gyvenimas Lietuvoje nuo gyvenimo Prancūzijoje skiriasi”, - savo krašto didesnę pažangą išskyrusi sakė būsimoji teisininkė. Vieną iš pagrindinių skirtumų dvidešimtmetė pabrėžė mitybą. Daugiausiai daržovių valgantiems prancūzams pasirodė nelabai priimtini lietuviškam skrandžiui nesvetimi bulvių patiekalai.
Telšiškiams cepelinais pavaišinus vakariečius, pastarieji liko ne itin pamaloninti šiuo patiekalu. Amandine jo net neparagavo, nes yra vegetarė. Frank skirtos porcijos dalį suvalgė mažasis Julius. “Pakankamai riebu, labai greitai galima sustorėti nuo tokių patiekalų”, - su šypsena sakė normalaus kūno sudėjimo Frank. Tačiau jaunieji prancūzai pagyrė lietuvišką sūrį, nors jis ir kitoks nei jų gimtinėje.
Likti gyventi Lietuvoje nesutiktų
Užsieniečiai, nors ir pamaloninti lietuvių nuoširdumo ir vaišingumo, tačiau čia gyventi tikrai nenorėtų. “Lietuvoje galėčiau likti tik tuo atveju, jei savame krašte ar kitose Vakarų Europos valstybėse negaučiau darbo”, - atvirai prisipažino būsimasis informatikas. Amandine nuolat gyventi Lietuvoje taip pat nenorėtų. Tačiau abu jaunuoliai patikino, kad bendradarbiauti su lietuviais tikrai niekada neatsisakytų.
Po viešnagės ir savanoriškos veiklos Telšiuose “Europos reido gildijos” savanoriai grįš į senas vėžes: Amandine - į Londoną, Frankas imsis veiklos pagal savo studijuojamą specialybę Prancūzijoje.
“Kalvotoji Žemaitija” (http://kalzem.visiems.lt/)
