Giedrė Sankauskaitė
Spontaniškai gimusi idėja kurti glaustinukes po poros mėnesių virto kūnu – 2013 m. pavasarį buvo pristatyta pirmoji „Body Talk“ kolekcija. Itin greitai susiradusios siuvyklą, partnerius, audinius prekės ženklo kūrėjos Rasa Malinauskaitė ir Veta Armonaitė neabejoja, kad pradedantiesiems verslininkams itin svarbu greitas „startas“ ir tikėjimas savo idėja.
„Body Talk“ pirkėjos – sėkmingos jaunatviškos miestietės, kurios vertina kokybę, patogumą ir išskirtinį stilių. „Panašios į mus“, – įsitikinusios, jau daugiau nei pusmetį glaustinukes kuriančios merginos.
Jaunosioms verslininkėms rūbų gamyba ir kūrimas – antroji veikla. Abi merginos dirba komunikacijos srityje ir pripažįsta, kad ne vienas savaitgalis ir darbo dienų vakarai ištirpo kuriant ir vystant naują prekinį ženklą.
„Vadiname save mados rinkodarininkėmis, neslepiam, kad neturim kostiumo dizaino specialybės išsilavinimo. Ne vienerius metus kaupėme patirtį komunikacijos agentūros, kur darbas su grožio industrijos lyderiais įkvėpė drąsos sukurti kažką pačioms“, – atvirauja R. Malinauskaitė.
„Mada visada buvo domėjimosi sritis, tad prožiūris mūsų yra kitoks“, – apie pomėgio pavertimą pajamų šaltiniu pasakojo V. Armonaitė.
Svarbiausia – gerai suprasti, koks tavo prekės ženklas ir į ką jis orientuojasi.
Merginos teigė neabejojančios, kad komunikacijos mokslai, įgyta patirtis viešųjų ryšių agentūrose prisidėjo ir prie sėkmingo „Body Talk“ kaip prekės ženklo kūrimo.
„Patirtis komunikacijoje tikrai padeda, – savaitraščiui pasakojo V. Armonaitė. – Susilaukiam teigiamų atsiliepimų, kaip mum puikai sekasi kurti prekės ženklą“.
Merginos nešykštėjo ir patarimų jauniesiems dizaineriems, kurie nori būti labiau atpažįstami.
„Reikia suprasti, kad jeigu niekur nesibelsi, tai niekas tau durų neatidarys. Be to, komunikacija nėra savaime vykstantis dalykas – čia reikia įdirbio kaip ir bet kurioje kitoje srityje“, – įsitikinusi R. Malinauskaitė.
Pasak jos, reikia apie save pranešti, kurti spaudos pranešimus bei bendrauti su žiniasklaida, o ne jos vengti.
Vis dėlto, jaunųjų kūrėjų nuomone, visų svarbiausia – gerai suprasti kas tu esi, į ką orientuojasi ir kokios yra stipriosios pusės, kurias ir reikia pabrėžti.
Merginos pateikia savo pavyzdį, kaip šiuos patarimus pritaikyti praktiškai. „Body Talk“ – tai prekės ženklas, turintis vieną stiprią, t.y. glaustinukių, drabužių liniją.
„Nesimėtome, tad ir apie drabužių kūrimą vyrams negalvojame“, – pasakojo V. Armonaitė.
Verslininkės įsitikinusios, kad nereikia „stengtis būti viskuo“ ir pastebi, kad dizainerių, kuriančių vieno rūbo tipą, Lietuvoje itin daugėja.
„Dabar „ant bangos“ yra vieno drabužio tipo dizainerių karta. Jauni kūrėjai pasirenka vieną jiems labiausiai patinktantį daiktą ar drabužį, grynina jo koncepciją, siūlo įdomių variacijų. Galima sakyti atsiranda tam tikra dizainerių specializacija”, – kalbėjo V. Armonaitė.
Pasak verslo kūrėjų, tam įtakos turi socialiniai tinklai, internetas, tinklaraščiai.
„Yra patogių platformų apie viską sužinoti“, – apie vyraujančias tendencijas pasakojo V. Armonaitė.
Merginos teigimu, tam įtakos turi ir ne tik pastebimi pokyčiai žmonių aprangoje, kurie jau mažai tesiskiria nuo Vakarų valstybių gyventojų. Taigi ne tik mados tendencijos yra tokios pačios ar bent panašios, tačiau kartu daugėja ir žmonių, bandančių išsiskirti, ieškoti įdomesnių drabužių.
Be to, dabar Europoje vis labiau įsivyrauja “Sąmoningos mados” (ang. Consciuos fashion) tendencija, kuomet žmonės daug mieliau investuoja į vieną brangesnį, didesnės vertės ir išskirtinį dizanerio rūbą, nei nuolat apsipirkinėja didžiuosiuose prekybos centruose dideliais kiekiais.
Išsiskirti iš minios, ieškoti ekstavagantiškesnių detalių bando ne tik vartotojai, tačiau ir patys dizaineriai. Su tuo kyla ir kitas iššūkis – maža siuvyklų, medžiagų pasiūla Lietuvoje.
„Dizaineriai, kurie nesisiunčia audinių iš užsienio, vėliau apsiriboja tuo, kad pradeda naudoti tas pačias medžiagas“, – kalbėjo V. Armonaitė.
„Pagrindiniai iššūkiai – surasti gerą siuvyklą ir kokybiškas medžiagas“, – antrino R. Malinauskaitė.
