Populiarios kelionės
Nors Justinos kūnas buvo surastas tik trečią parą po lemtingojo sekmadienio, tačiau įvykio tyrėjai dar iki tol paskelbė, kad mergina nužudyta. Taip, kaip jau yra buvę pakelių maniakais pramintų nusikaltėlių įvykdytuose nusikaltimuose.
Tai Klaipėdos pareigūnams prisipažino paskutinis gyvą Justiną matęs žmogus – šią studentę iš Šilutės rajono į Klaipėdą tą sekmadienį vežęs Valdas Jankauskas (23 m.), Macikų kaimo (Šilutės r.) gyventojas. Jis buvo pačios studentės susirastas kaip pakeliui važiuojantis ir uždarbiaujantis vairuotojas, atsiliepęs į merginos kreipinį socialiniame tinkle „Facebook“.
Tokiu būdu į studijas ar į darbovietes po savaitgalio, praleisto pas tėvus ar giminaičius, po Lietuvą keliauja būriai jaunimo. Interneto svetainėse netgi yra susidariusios nuolatinės įvairių maršrutų grupės: socialinių tinklų dalyviai yra pasiskelbę, kad dažnai važinėja tais maršrutais – vieni siūlo nurodytu laiku pavėžėti pakeliui, kiti prašosi paimami. Tik kai tai daro pažįstami asmenys arba į nepažįstamą vairuotoją kreipiasi kelių pažįstamųjų ekipažas, nerimo lyg ir nebūna. O vairuotojui imti nepažįstamus pakeleivius arba vienam keleiviui (ypač – merginai) sėstis į nepažįstamo vairuotojo automobilį, žinoma, yra rizikinga. Tik jaunimas drąsiai taip elgiasi, kol neįvyksta kokia nors visą Lietuvą sudrebinanti tragedija. Bet ir toliau taip važinės, nes tokios kelionės yra patogios – ir greičiau, ir pigiau, ir įdomiau. O dažnas toks vairuotojas savo keleivius netgi nuveža iki pat jų namų, o ne paleidžia sau patogioje vietoje.
Įtartinas vairuotojas
Būtent tokia kelionė Mažeikių rajono Bugenių kaime gyvenančių sutuoktinių vienturtei dukrai Justinai baigėsi tragiškai.
Tą savaitgalį studentė leido pas savo senelius Saugose (Šilutės r.). Juos aplankydavo dažnai, nes iki Saugų miestelio nuo Klaipėdos, kur mergina antrus metus krimto socialinius mokslus ir gyveno universiteto bendrabutyje, – netolimas kelias, apie 40 kilometrų.
Sekmadienio vakarą Justina įsėdo į jau minėto Valdo, susirasto „Facebook“ pagalba, automobilį „Hyundai“. Važiuodama mergina susirašinėjo su savo draugėmis. Vienai jų parašė nerimu dvelkiančią žinutę – esą ją vežantis jaunas vairuotojas yra kažkoks keistas, kelia įtarimų, nes pasuko žvyrkeliu. Bet studentė tuoj pastebėjo, jog jos telefonas tuoj gali išsikrauti, todėl paskutine žinute, parašyta apie 20 valandą, ji pažadėjo draugei paskambinti, kai jau bus Klaipėdoje.
Kadangi draugė iki vėlaus vakaro nebesulaukė Justinos skambučio, o jos telefonas tylėjo, įtari mergina paskambino Justinos tėvams.
Kitą rytą Justinos mama kreipėsi į policiją, tad buvo paskelbta merginos paieška.
Įkalčiai prakalbino
Tuo metu studentę pradanginęs Valdas – tik pareigūnams tai paaiškėjo po 2 dienų – karštligiškai rūpinosi, kaip išvengti atsakomybės. Jis kruopščiai išvalė savo automobilį ir pirmadienio popietę skubiai nugabeno jį priduoti į metalo laužo supirktuvę netoli Šilutės. Gavo 240 litų.
Tą pačią dieną Valdas jau buvo apklausiamas policininkų, nes jį surasti buvo nesunku – „Facebook“ tinkle buvo likęs jo ir Justinos susirašinėjimas dėl bendros kelionės. Vaikinas tvirtino atvežęs merginą į Klaipėdą ir išleidęs Statybininkų prospekte, kiek atokiau jos bendrabučio.
Kadangi bendrabučio darbuotojos ir Justinos draugės labai stebėjosi, kodėl mergina, greičiausiai vežusis iš močiutės nemenką krepšį su maisto produktais, sutemus nebuvo atvežta prie pat bendrabučio, o pareigūnai, išanalizavę Valdo mobiliojo telefono duomenis, nustatė, kad jis sekmadienį Klaipėdos net nebuvo pasiekęs, tad vaikinas vėl atsidūrė policininkų rankose.
Šįkart Valdas, priremtas nenuginčytinų faktų, nebegalėjo išsisukinėti – prisipažino, kad savo keleivę, ją kiek pavėžėjęs, nužudė ir kūną įmetė į Minijos upę nuo tilto, ties Sakūčių kaimu (Kintų sen.).
Bet po paros, per kurią vykdytos gausios, tačiau bevaisės paieškos Minijoje, paaiškėjo, kad anksčiau už vagystes ir plėšimą dukart teistas ir prieš porą metų iš „zonos“ sugrįžęs Valdas melavo, vėl klaidindamas pareigūnus. Mat nužudytos studentės kūnas trečiadienį buvo surastas ne Minijoje, o Macikų kaimo lauke, netoli Valdo namų, nuošaliuose krūmokšniuose, pakeliui į Šyšos upę.
Kodėl studentės ir nepažįstamojo kelionė baigėsi žiauriu smurtu, pirmosiomis tyrimo dienomis pareigūnai neskubėjo viešinti. Jie neskelbė, ar mergina galėjo būti išžaginta. Galutinai tai paaiškės atlikus tyrimą.
Tačiau pareigūnai neslėpė, kad supirktuvėje rastas Valdo automobilis buvo dar neišardytas, tad galėta pamatyti, kad jis pristatytas ne tik be valstybinių numerių, bet ir išdaužtu durelių stiklu ir be vienos durų rankenėlės (spėjama, ji nulaužta). Tai išduoda, kad mašinoje vykusios grumtynės ir turbūt pavojų pajutusi Justina bandžiusi priešintis, ištrūkti.
„Medžiotojo“ portretas
Dar prieš surandant Justinos kūną, visai kitoje vietoje, netoli Priekulės, buvo surasta jos daiktų – batai, suplėšyta striukė. Pastebėta ir daikto vilkimo žymių prie Minijos. Taigi mėtytos pėdos – nusikaltėlio mąstyta, kaip išvengti atsakomybės, dėtos pastangos nuslėpti nusikaltimą. Ir išvis keleivė vežta ne tuo keliu, kuris greičiausiai veda iš Šilutės į Klaipėdą. Vadinasi, nusikaltimas greičiausiai planuotas iš anksto.
Beje, kai dabar Valdas jau suimtas trims mėnesiams, aiškėja, jog ir anksčiau buvo galima įtarti, kokios mintys apsėdusios jį. Tai išduoda vaikino interesai, skelbti jo paskyroje „Facebook‘e“: nuotraukose – pusnuogis jo kūnas, dėmesys raumenims, alkoholiui, motociklams, o pomėgiuose – ne tik grupių „Šilutė–Klaipėda–Šilutė“ ar „Noriu užsidirbti“, bet ir grupių „Noriu, bet neturiu su kuo. Klaipėda“, „Noriu, bet neturiu su kuo. Šilutė“, „Pamačiau, patiko, bet neišdrįsau...“, „Ieškau naujų bendraujančių žmonių“ ir pan. veikla. Taigi – „medžiotojo“ portretas.
Šį vaikiną charakterizuoja ir ankstyvi jo teistumai, ir, anot seniūnijos darbuotojų, alkoholiui neabejinga jo šeima. Beje, Valdas užaugo su 3 seserimis.
O Valdo auka tapusi studentė apibūdinama tik teigiamai, kaip ir jos tėvai bei seneliai.
Merginų tragedijos
J. Šikšniūtės tragiškas likimas pratęsė Lietuvos studenčių (ir kitų merginų), kurias pražudė atsitiktiniai nusikaltėliai, užvaldyti beprotybės, juodąjį sąrašą.
2013-ųjų spalį Vokietijoje iš pasalų buvo užpulta, apiplėšta, išžaginta ir nužudyta ten laikinai studijavusi Vilniaus Mykolo Romerio universiteto trečiakursė Gabrielė (20 m.), kai vėlų vakarą viena ėjo į bendrabutį. Tai padaręs iškrypėlis turkas (41 m.) iš Bulgarijos šių metų birželį buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismas netrukus paskelbs nuosprendį alytiškiui moksleiviui Mantui Šerpenskui (20 m.), kuris kaltinamas 2013 metų gegužę netoli Senosios Varėnos užpuolęs vakare keliu bėgiojusią Daugų technologijos ir verslo mokyklos moksleivę Sandrą (19 m.) – nepažįstamąją išniekinęs ir nužudęs.
Teismo nuosprendžio dar laukia ir anksčiau jau ne kartą teisti panevėžiečiai Julius Jakubaitis (34 m.) ir Deividas Antanaitis (23 m.), pernai rugsėjį paryčiais, būdami apkvaitę nuo narkotikų, ieškoję nuotykių ir atokioje autobusų stotelėje Panevėžyje pastebėję bei pagrobę nepažįstamą moksleivę Eveliną (17 m.). Nepilnametė buvo sumušta, išžaginta ir sudeginta automobilio bagažinėje.
Justinos žūtį galima palyginti su jaunų merginų pražūtimis Lietuvoje 2000–2001 metais. Tada miške netoli Elektrėnų buvo rasta nužudyta Vievio (Elektrėnų sav.) gyventoja Eglė (25 m.), maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius–Kaunas buvo aptiktas pradingusios jonaviškės Jurgitos (20 m.) lavonas, o kiek vėliau tose pačiose apylinkėse – ir nužudyta jonaviškė Gerda (20 m.). Šios merginos pradingo važiuodamos iš Vilniaus į namus. Po kurio laiko teismas įrodė, kad merginas, stabdžiusias pakeleivingas mašinas, paveždavo, sumušdavo, išžagindavo, nužudydavo ir paslėpdavo miške vėliau pakelių maniaku pramintas profesionalus vairuotojas iš Grigiškių Kazys Jonaitis (g. 1943 m.). Iš Kauno rajono kilęs iškrypėlis, turėjęs ne vieną šeimą ir vaikų, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Iki tol jis jau buvo 3 kartus teistas už vagystes ir nužudymą.
Irena Zubrickienė
