Tirs lietuviai
Sustiprintą transporto priemonių kontrolę vykdę Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai Lietuvos Latvijos pasienyje stabdė ir tikrino automobilius. Latvijos piliečio S. F. vairuojamą vilkiką „Iveco“ pareigūnai sustabdė apie 24 val. kelyje A12, ties Kalviais. Pareigūnams paprašius vairuotojo pažymėjimo paaiškėjo, kad prie vairo sėdintis asmuo jo neturi ir neturi teisės vairuoti automobilio, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT).
Dar labiau muitinės pareigūnai nustebo, kai, vos pažvelgę į „Iveco“ kabiną, išvydo, kad ant vairuotojo miegamojo gulto pūpso plastikinių paketų krūva. Antra tiek paketų surasta ir po gultu. Muitininkai kabinoje aptiko iš viso 150 vienetų tokių paketų (kiekvienas jų svėrė apie 2 kg) su presuota rudos spalvos medžiaga. Pagal narkotikų nustatymo testo duomenis paketuose buvo hašišas.
Iš viso pareigūnai tą naktį sulaikė 312 kg hašišo. Toks narkotikų kiekis juodojoje rinkoje vertas apie 12 mln. 500 000 litų.
S. F. buvo sulaikytas dviem paroms, o po to Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu jis suimtas trims mėnesiams.
MKT Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotikų kontrabandos. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų.
Pareigūnų manymu, konfiskuotas hašišas yra afrikietiškos kilmės. Lietuva kaip ir Latvija pastaraisiais metais yra tapusi tranzitiniu punktu gabenant į Rusiją kokainą ir hašišą, taip pat marihuaną. Pastarąją dažniausiai nelegaliai atplukdo iš Maroko į Ispaniją per Gibraltaro sąsiaurį.
Rizikuoja gyvybėmis
Kad Latvija yra laikoma narkotikų tranzito šalimi, rašoma ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistame „Centrinės Žvalgybos Valdybos Geografiniame žinyne“. Jame informuojama, kad kokainas iš Kolumbijos vežamas į Venesuelą, o iš ten – jūromis pasiekia Didžiąją Britaniją. Iš Anglijos jo kelias eina į Norvegiją, Švediją, Suomiją, Latviją ir toliau į rytus.
Tad latviai narkotikų pervežėjai įkliūna ne tik Lietuvoje. Statistika rodo, kad vis daugiau latvių tampa narkokurjeriais ir, rizikuodami net savo gyvybėmis, taip užsidirba pragyvenimui. Prieš porą metų trys Latvijos gyventojai numirė, kai kapsulės su narkotikais jų skrandžiuose suplyšo.
Tenerifės saloje ispanų policija buvo sulaikiusi du Latvijos piliečius, kurie bandė pervežti daugiau nei kilogramą narkotikų. 21 metų vyro ir 32 metų jo draugės skrandžiuose buvo rasta 118 kapsulių su heroinu.
Prieš tai Rygos oro uoste buvo sulaikytas vienas „gyvasis konteineris“ su kilogramu heroino skrandyje. Tai, ką buvo prarijęs iš Argentinos atskridęs 35 metų latvis, policija įvertino apie 250 000 litų. Jis iš karto patraukė muitininkų dėmesį ir buvo pakviestas patikrinti detaliau. Už vagystes jau teistas vyras negalėjo papasakoti nei ką Argentinoje matė, nei ko ten vyko. Jis tai kvatojosi, tai verkė, todėl buvo nuspręsta jį nuvežti į ligoninę. Ten ir paaiškėjo, kad jo skrandyje – 61 kapsulė heroino.
Formulės legalios
Latvijoje kanapes, ekstazi ir kokainą naudoja apie 8 procentus nuo 15 iki 34 metų amžiaus žmonių. Tačiau Latvijos kriminalinės policijos viršininkas Andrejus Grišinas portalui „kriminal.lv“ sakė, kad juos labiau jaudina tai, kad jaunimas vis labiau įpranta naudoti legalius narkotikus, taip vadinamus „spaisus“. „Dabar klostosi visai kitokia situacija, – sakė A. Grišinas. – Jaunimas renkasi legalius narkotikus, kuriuos sukūrė vaistų pramonės įmonės. Tų vaistinių preparatų šimtai, jie kuriami ligoms gydyti, tačiau dauguma jų nieko negydo. Tačiau tyrimai liko, mokslinius straipsnius galima surasti žurnaluose, internete, tuo ir naudojasi „protingi“ žmonės. Jie nuolat keičia savo gaminių formules, tad kovoti su jais nepaprastai sunku“.
Siūlo riboti
Ta problema egzistuoja ne tik Latvijoje. Visame pasaulyje nerimą kelia pastaraisiais metais išaugusi medžiagų, kurioms dar nėra taikomos kontrolės priemonės, paklausa. Pavyzdžiui, prieš porą metų kanapes vartotojams pakeisdavo sintetiniai kanabinoidai arba taip vadinami „spaiso“ mišiniai, kurie anksčiau buvo legalūs. Dabar šių mišinių prekyba yra draudžiama, tačiau nesąžiningi prekeiviai, nuslėpdami tikrąjį jų poveikį, šias medžiagas reklamuoja vis kitomis formomis ir kitais pavadinimais, o patikliam pirkėjui formuoja nuomonę „jei produktais prekiaujama legaliai, jie yra nedraudžiami, vadinasi, ir nekenksmingi“.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (ENNSC) ir Europolą užpernai pasiekė informacija apie 41 naują ES šalyse aptiktą psichoaktyviąją medžiagą ir kasmet šis skaičius vis didėjo (2009 metais – 24, 2008 metais – 13).
Beje, įtraukiant naujas medžiagas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus, visoje Europos Sąjungoje pirmauja Lietuva. Mūsų rinkos ribojimo priemonės prieš kelis metus buvo pasiūlytos ir visoje ES pritaikytos 8 naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, 2009 metais – 13, 2008 metais – 6.
„Kiniškas sniegas“
Latvijoje „spaisus“ tradiciškai rūko, tačiau jų yra ir leidžiamų į veną, galima dėtis po liežuviu. Iš pradžių keliavę po Vakarų Europą Latviją jau pasiekė ir ženkliukai. Tai LSD narkotikais prisotinti popierėliai, kurie dedami po liežuviu. Kartu su tais legaliais narkotikais į Latviją buvo užklydęs ir karfentanilas. „Pas mus jis legalus buvo tris mėnesius, – sako A. Grišinas. – Faktiškai tai galvijams skirtas skausmą malšinantis vaistas iš morfijaus vaistų grupės. Žmogui karfentanilo net maža dozė labai pavojinga, o narkobaronams tai labai naudinga, nes lengva paslėpti. Po trijų mėnesių farmokologai susigaudė koks tai preparatas ir jį uždraudė“.
Karfentanilas kiek panašus į fentanilą, kuris nelegalioje rinkoje dar vadinams „kinišku sniegu“ ar „baltuoju nykštuku“. Tai sintetinis opioidas, cheminėmis savybėmis ir poveikiu ganėtinai panašus į promedolą, tačiau maždaug 100-200 kartų stipriau veikiantis. Fentanilas naudojamas daugiausiai chirurgijoje, kaip nuskausminantis preparatas.
Panašiai, kaip ir morfijus, fentanilas slopina kvėpavimo centrą, perdozavimo atveju mirtis ištinka dėl plaučių arba širdies paralyžiaus. Iš kitų opioidų fentanilas išsiskiria aukštu toksiškumu: efektyviai nuskausminančios dozės nuo mirtinų skiriasi mažiau nei 10 kartų. Nepaisant to, klinikinėje praktikoje fentanilas yra laikomas saugiu, nes gali būti panaudotos antagonistinės priemonės , padedančios sėkmingai išvesti pacientą iš narkozės, taip pat – ir kitos reanimacinės priemonės. Vienas iš esminių fentanilo privalumų – labai greitas ir stiprus nuskausminantis poveikis, leidžiantis pacientą sparčiai paruošti operacijai. Skirtingai nuo morfijaus darinių, fentanilas praktiškai neduoda sužadinimo periodo.
Legalūs tik 2 dienas
Dabar ir Latvijos policija ir įstatymų kūrėjai bando uždrausti visus tuos „spaisus“, tačiau tai nėra paprasta. Kaip ir visoje Europoje, taip ir Latvijoje bijomasi, kad nebūtų uždrausta ir tai, kas padeda žmogui pasveikti. Nors, kaip sako A. Grišinas, dabar jau beveik visi specialistai įsitikinę, kad tie rūkomieji mišiniai medicininės vertės kaip ir neturi. „Pernai, panaudodami generines formas, uždraudėme beveik visus „spaisus“, – sako A. Grišinas. – Kai tik tas įstatymas įsigaliojo, užsidarė beveik visi jų prekybos taškai. Tie, kurie bandė pardavinėti nelegaliai, buvo sulaikyti. Tačiau jau po 10 dienų Rygoje pasirodė sintetinis kanabinoidas, kuris nebuvo įtrauktas į draudžiamųjų sąrašus. Ir vėl teko pradėti viską iš naujo“.
Dabar įstatymai kiek pakeisti ir naujas preparatas praktiškai uždraudžiamas po dviejų parų. Tačiau tai pagimdė kitą problemą – visi iki tol buvę legalūs prekeiviai sulindo į pogrindį ir dabar su jais kovojama kaip su narkotikų dileriais. Tačiau kol kas Latvijoje nebaudžiami tokių dvidienių preparatų vežėjai. „Tie visi preparatai labai dažnai atkeliauja paštu iš Kinijos ar Indijos, tačiau juos veža ir kurjeriai, – narkotikų vežimo schemą atskleidė Kriminalinės policijos viršininkas. – Į kurį nors Europos uostą atsiunčiama didelė siunta tų kenksmingų chemikalų, o po to juos kurjeriai labai lengvai praveža pro „permatomas“ Šengeno šalių sienas. Tie, kurie veža arba siuntas gauna paštu, kol kas Latvijoje nebaudžiami. Jie tik rizikuoja, kad jų prekės bus konfiskuotos“.
Kol kas tų „dvidienių“ narkotikų neperėmė šalies narkobaronai, tačiau susidomėjimas jau yra. Organizuotos nusikalstamos grupuotės pernai rudenį jau buvo padegę kelis tokios prekybos taškus ir platintojų mašinas, sumušę kelis prekiautojus, tad vieną dieną visi tie „privatininkai“ bus pajungti ir dirbs oragnizuotoms narkotikų platintojų gaujoms.
Principingas deputatas
O kovo pabaigoje dėl taip vadinamų „spaisų“ prekybos atsistatydino Latvijos seimo narys Karlis Kreslinšas. Aišku, narkotikus platino ne jis, bet policijai įkliuvo Seimo nario sūnus Janis. Pas šį 25 metų vyruką policija rado apie 2 kilogramus sintetinio marihuanos pakaitalo. Jie buvo automobilyje. Komentuodamas sūnaus poelgį K. Kreslinšas pareiškė, kad jo sūnus negeria alkoholio ir nevartoja narkotikų, tačiau tai nemažina jo kaltės. „Narkotikai yra didžiulė problema ir aš galvoju, kad reikia dar griežtinti įstatymus, kad neatsirastų taip vadinamų legalių narkotikų, – sakė K. Kreslinšas. – Aš noriu, kad kova būtų maksimaliai efektinga“.
Savo sprendimą padėti Seimo nario mandatą K. Kreslinšas aiškino noru, kad nebūtų į skandalą įveltas Nacionalinis susivienijimas „Viskas Latvijai“, kuriam jis Seime atstovauja. Ir nors frakcijos vadovai bandė jį perkalbėti ir sakė, kad tėvas neatsako už suaugusį sūnų, tačiau K. Kreslinšas buvo principingas.
Zbignevas Jankovskis
