Labai mažai 14–19 metų jaunuolių domisi politinėmis partijomis, politikais ir parlamentarais. Tačiau Vokietijos mokslininkai teigia, kad jaunuoliai toli gražu netampa apolitiška karta.
Vokietijos federacijos Politinio švietimo centro studija, atlikta bendradarbiaujant su Sinus institutu Heidelberge, rodo, kad 14–19 metų jaunimas ignoruoja atstovaujamosios demokratijos institucijas: politines partijas, politikus ir parlamentą.
Per mažai žinių
„Dvidešimčiai procentų jaunuolių praraja tarp jų pačių ir partijų yra be galo didžiulė, jie abejoja demokratija kaip valdymo ir gyvenimo forma“, – tyrimo rezultatus pristato Klausas Hurrelmannas. Anot jo, tik kai tokie labai populiarūs atlikėjai, pavyzdžiui, Vokietijos reperis Bushido, pradeda artikuliuoti jų problemas jiems suprantama kalba, daug jaunų žmonių pradeda klausytis.
Bushido daugiausiai dainuoja apie prekyba narkotikais, prostituciją, ginkluotą prievartą, problematiškus Berlyno rajonus ir ten gyvenančią gausią imigrantų bendruomenę. Jo dainų tekstuose daug seksistinių ir homofobiškų žinučių, atlikėjas jau ne kartą teistas už peštynes ir narkotikų vartojimą.
Tačiau reperis mielai priėmė Vokietijos parlamentaro Christiano von Stetteno iš Krikščionių demokratų sąjungos kvietimą susipažinti su valstybės valdymu „iš vidaus“ ir pradėjo stažuotę. Nors atlikėjas šią stažuotę vadino „žaidimu Parlamente“, tačiau kasdienė politikų veikla – darbas komitetuose, vyriausybės ataskaitos, Parlamento darbotvarkės – pasirodė visiškai svetimas ir nepažintas pasaulis. Po stažuotės atlikėjas paskelbė kursiąs savo partiją ir sieksiąs Berlyno mero posto.
Kaip „Deutsche Welle“ teigė studijos bendraautorius Marcas Calmbachas iš Sinus instituto, jaunimas mažai domisi politika iš dalies dėl to, jog jaunuoliai neturi pakankamai sąlygų ne tik vystyti savo socialinius gabumus, tačiau mokyklose jiems rečiau dėstomi politinio gyvenimo dalykai.
Studija rodo, kad politika ir politiniu gyvenimu daugiausiai domisi gerai besimokantys, subrendę emociškai bei savimi bei savo socialiniu statusu pasitikintys jaunuoliai.
„Deutsche Welle“ pakalbino tokį naujosios kartos politiką – devyniolikmetį Hao Vu iš Vakarų Vokietijos, kuris politika pradėjo domėtis besavanoriaujant gaisrinėje.
„Aš supratau, kad politika yra labai svarbi, nes mūsų bendruomenė moka gaisrinės departamentui ir sprendžia dėl biudžeto“, – sako jaunasis politikas.
Dvyliktokas H. Vu yra Vokietijos Socialdemokratų partijos narys, eina vietinio skyriaus iždininko pareigas, dalyvauja partijos susirinkimuose, dirbo Vokietijos jaunuolių parlamente ir jau stažavosi federacijos parlamente.
„Kai skaitau įstatymo projektą ar panašius tekstus, galvoju, kaip viskas nuobodžiai išdėstyta“, – teigia jaunasis politikas. Tačiau jis priduria, kad po nuobodulio kauke slepiasi svarbiausieji piliečius liečiantys dalykai. Būtent tai H. Vu motyvuoja dalyvauti ilgose partijos konferencijose, sunkiose derybose ir susitikimuose.
Jis, kaip politikas, naudojasi socialiniais tinklais, pavyzdžiui, „Twitter“ ar „Facebook“, kuriuose savo sekėjams jis pateikia relevantišką informaciją.
Kita vertus, Vokietijos tyrėjai pastebėjo, kad daugeliui jaunuolių dalyvavimas partijų veikloje nebėra politiko aktyvumo sinonimas. Nemažai 14–19 metų žmonių savo laisvalaikį leidžia vietinėse grupėse, kurios vienaip ar kitaip susiejusios su politinėmis partijomis.
„Jauni žmonės nori dalyvauti projektuose, kuriuose yra aiškūs terminai. Jie taip pat nori pamatyti savo veiklos rezultatus“, – aiškina M. Calmbachas.
„Okupuok“ ir kiti judėjimai
Studijos autoriai įsitikinę, jog jaunuoliai, nedemonstruojantys noro dirbi partijų biuruose, nėra mažiau politiški nei jų 1960-aisisais ir 1970-aisiais gimę tėvai: jie paprasčiausiai renkasi neoficialius veikimo būdus.
Pasaulinis „Okupuok“ judėjimas, kuriuo reiškiamas nepasitikėjimas globaliomis finansinėmis rinkomis, prieš ACTA nukreipti protestai – tai keli judėjimai, kurie sutraukia nemažai jaunimo.
„Dažnai jaunimui atrodo, kad net politikai nebegali suprasti daugelio klausimų ir jiems būtinos konsultacijos“, – priduria M. Calmbachas.
Piratų partijos, siekiančios padaryti valstybę skaidresne ir suteikti piliečiams daugiau tiesioginio dalyvavimo galimybių politiniame gyvenime – kitas pavyzdys, rodantis, kad jaunimas yra politiškas.
