Darbo biržoje karšta ne tik dėl vasaros kaitros. Panevėžyje per pirmąją liepos savaitę naujų bedarbių užregistruota trečdaliu daugiau nei įprasta. Kas trečias bedarbis – ką tik diplomą gavęs absolventas. Darbininkiškos profesijos nevilioja
Panevėžio kolegijoje įgijusi kineziterapeutės specialybę rajono gyventoja 22-ejų Imantė Bikinaitė į Darbo biržą nuskubėjo vos gavusi diplomą. Kaip tvirtina mergina, birža jai tik papildomas būdas ieškantis darbo. Imantė pripažįsta maža turinti vilties sulaukti pasiūlymo, atitinkančio jos išsilavinimą.
Tačiau I.Bikinaitė abejoja, ar sutiktų dirbti ne to, ko mokėsi ketverius metus.
„Kol turiu kas padeda, nenorėčiau dirbti parduotuvėje kasininke, bare padavėja ar kepėja“, – darbininkiškos profesijos nevilioja kineziterapeutės.
Atlyginimas – tik buto nuomai
Nors kineziterapeuto specialybė laikoma viena paklausiausių darbo rinkoje, I.Bikinaitė sako, kad kurso draugams klostosi panašiai kaip ir jai – įsidarbinti sudėtinga.
„Buvo pasiūlymas dirbti Druskininkuose, bet netiko sąlygos. Vienas bendrakursis ten įsidarbino – atlyginimas apie 1000 litų, o už trijų kambarių buto nuomą mokės 800 litų. Mažesnį ir pigesnį butą kurortiniame miestelyje rasti sunku“, – pasakojo I.Bikinaitė.
Jei turėtų galimybę už prieinamą kainą nuomoti būstą, mergina sutiktų dirbti už 1200–1300 litų į rankas.
Imantė pasakoja visada svajojusi studijuoti mediciną, kineziterapijos studijos Panevėžio kolegijoje irgi pateisino jos lūkesčius. Svajonės dirbti kineziterapeute Imantė neatsisako, tačiau jei per vasarą nepavyks įsidarbinti, ji svarsto rudenį patraukti paskui buvusius bendramokslius. Jaunieji kineziterapeutai lenkia nugaras Olandijoje, Norvegijoje, Danijoje, o jų diplomai kol kas guli stalčiuose.
Iš padavėjo – į direktorius
Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo teigimu, kas savaitę Aukštaitijos sostinėje įregistruojama maždaug po 400 bedarbių, tačiau liepos pirmąją savaitę jų skaičius šoktelėjo iki 600. Apie pusė naujų bedarbių – abiturientai ir ką tik studijas baigę absolventai.
Daugiausia į eilę rikiuojasi vadybininkų, inžinierių, virėjų, konditerių, statybininkų.
V.Trofimovo teigimu, šiuo metu labiausiai darbdavių graibstomi tolimųjų reisų vairuotojai, pardavėjai, darbininkai reikalingi ir atsigaunančiam statybų sektoriui.
Nors darbo patirtimi negalintis pasigirti jaunimas turi menką paklausą tarp darbdavių, tačiau įdarbinti jauną specialistą juos gundo valstybės skiriama parama. Darbdaviams, suteikusiems darbo vietą žmogui iki 29-erių metų, kompensuojama pusė jo atlyginimo. Nors kompensuojama suma gali siekti 1600 Lt, tačiau V.Trofimovas pripažįsta nežinantis atvejo, kad ką tik studijas baigusiam specialistui būtų mokamas 3000 Lt atlyginimas.
V.Trofimovo nuomone, net ir diplomuotiems jaunuoliams nederėtų kratytis darbininkiško ir menkai atlyginamo amato.
Pats Darbo biržos vadovas pasakoja karjerą pradėjęs nuo mokinio dažytojo pareigų Panevėžio automobilių remonto gamykloje. Vėliau Darbo biržos nusiųstas į kursus išmoko padavėjo-barmeno amato ir kurį laiką nešiojo patiekalus Laisvės aikštėje esančio „Panevėžio“ viešbučio restorane.
(...)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite liepos 13 d. Sekundėje.
