Norint išspręsti šią problemą, Europos mastu pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva. Joje rekomenduojama, kad per 4 mėnesius nuo darbo netekimo arba mokyklos ar studijų baigimo jaunuoliai gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę. Žingsnis to link – savanorystės skatinimas. Lietuvoje Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apie jos pranašumus, kokybiškos savanorystės principus ir pagal minėtą programą įgyvendinamą projektą „Jaunimo savanoriška tarnyba“ kalbamės su šio projekto vadovu Vydūnu Trapinsku.
Vydūnai, „Jaunimo savanoriška tarnyba“ pradėta įgyvendinti 2013 m. spalio 1 d. Ar daug laiko prireikė įsivažiuoti ir ką jau pavyko nuveikti?
Išties buvo ir įsivažiavimo etapas, nes toks projektas Lietuvoje kuriamas pirmą kartą. Pradėjome nuo akreditacijų suteikimo toms organizacijoms, kurios galėtų priimti savanorius. Projekte dalyvaujančių organizacijų veiklos sritys itin margos: menas, aplinkosauga, sportas, socialinė sritis, sveikatos apsauga ir t. t. Svarbu, kad organizacijos būtų ne pelno siekiančios.
Vėliau prasidėjo ir savanorių paieška, kuriai pasitelkėme žiniasklaidos priemones, taip pat organizavome pristatomuosius renginius įvairiuose Lietuvos miestuose. Galime pasidžiaugti tuo, kad labai nemaža dalis žmonių, perėjusių savanorystės etapą, po jo išsyk įsidarbino, kai kurie – tose pačiose organizacijose. Tiesa, norėčiau pabrėžti, kad ne įsidarbinimas, o kokybiška ir standartus atitinkanti savanorystė yra pirminis projekto tikslas.
Ką turite omenyje sakydamas „kokybiška savanorystė“?
Mes remiamės penkiais „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ principais.
Pirmas principas, kaip jau minėjau, – savanorystė turi būti atliekama ne pelno siekiančioje organizacijoje.
Antra, savanorystė turi būti nenutrūkstama ir pastovi: vienas iš „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ reikalavimų yra tai, kad savanoriška veikla turi būti atliekama ne mažiau kaip 20 valandų per savaitę ir tai turi trukti iki 3 ar iki 6 mėnesių.
Trečia, savanorystė turi teikti naudą tiek organizacijai, tiek ją atliekančiam asmeniui: tai gali būti puikus saviraiškos būdas, padedantis atrasti, kokias kompetencijas žmogus norėtų tobulinti toliau.
Ketvirtas principas – bendravimas, t. y. tarp savanorio ir organizacijos turi būti užmegztas ryšys. Savanoriškos veiklos metu savanoris turėtų įsilieti į organizacijos veiklą, tapti jos dalimi. Tiesa, ne visi darbdaviai Lietuvoje atsižvelgia į savanorišką patirtį, tačiau labai tikėtina, kad ši tendencija keisis, nes, pavyzdžiui, prestižiniuose užsienio universitetuose savanoriška patirtis yra ypač vertinama.
Penktas principas – įvairovė ir lankstumas. Savanoriška veikla turi būti atliekama įvairiose visuomenei naudingose srityse: regioniniame parke, vaikų darželyje, globos namuose, kultūros centre, savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir t. t. Į šiuos principus ir atsižvelgiame akdredituodami organizacijas, nes tik tada savanoriai jose jausis gerai ir turės veiklos visoms 20 valandų per savaitę.
Savanoriais kviečiate tapti žmones nuo 16 iki 29 metų. Tai – gana platus amžiaus spektras. Ar trečioji žmogaus gyvenimo dešimtis šiandien išties gali būti laikoma antrąja paauglyste?
Mūsų savanorių amžiaus vidurkis yra 23 metai. Dažniausiai tai – universitetų absolventai, savęs ieškantys žmonės. Turime ir vyresnių savanorių, ypač nemažai vaikų turinčių moterų, kurios niekur nedirba ir nesimoko. O šiaip, jeigu kas nors sulaukęs 29 metų pradeda ieškoti savęs – viskas yra puiku, šie procesai individualūs.
Kokie „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ ateities planai?
Priimti kuo daugiau savanorių ir skleisti savanoriškos veiklos idėją Lietuvoje! Norėtume, kad šis projektas ir Jaunimo garantijų iniciatyva taptų natūraliai suvokiamu pasirinkimu, kai žmogus mąsto, ką jis norėtų veikti gyvenime.
Ačiū už pokalbį!
Susidomėjai ir norėtum tapti savanoriu? Užsuk į svetainę http://www.buksavanoriu.lt/jst. Čia sužinok, kurios organizacijos laukia savanorių. Užpildyk anketą ir lauk atsakymo.
Projektą įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jo pradžia – 2013 m. spalio 1 d., pabaiga – 2015 m. liepos 31 d. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.
Kuriame Lietuvos ateitį (nuotr. organizatorių)
