Dėl ekonominės krizės išaugęs jaunimo nedarbas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, tebėra opi problema, tačiau pastebima, kad nacionaliniu lygiu vykdomos jaunimo nedarbo mažinimo priemonės situacijos nepagerino. Trūksta informacijos apie įsidarbinimo, verslo kūrimo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes - tokią problemą įvardino Marijampolėje vykusios konferencijos „Jaunimo nedarbo mažinimo priemonės Marijampolės savivaldybėje" dalyviai.
Konferenciją organizavusios asociacijos „Neribotų galimybių fondas" prezidentas Ramūnas Burokas, pristatydamas konferencijos dienotvarkę pažymėjo, kad vadovaujantis Darbo biržos duomenimis apie nedarbą jaunų žmonių tarpe, Lietuva per metus netenka apie 4,5 mlrd. litų. „Jaunimo kaip socialinė grupė yra susiskirsčiusi į tris dalis - moksleiviai, studentai ir jokios kvalifikacijos neturintys bei nebesimokantys. Kiekvienai iš šių grupių turėtų būti taikomos skirtingos priemonės“, - toliau kalbėjo R. Burokas.
Pasak jo, dėl patirties trūkumo dažnai susiduriama su nepalankiu požiūriu į jaunus darbuotojus, valstybės institucijų darbuotojai nelinkę suteikti visą reikiamą informaciją, taip pat jaunuoliai yra reikalingi tik tol, kol jų įdarbinimas yra subsidijuojamas valstybės. „Šiandien nebegalime eksperimentuoti, siūlydami priemones, kurios neveikia. Prioritetine sritimi įvardinus jaunimo nedarbo mažinimą, turime nuosekliai įgyvendinti jaunimo nedarbo mažinimo priemones, įtraukiant valstybės institucijas, verslo atstovus ir piliečius“, vertino R. Burokas. Jo teigimu, šiandien Marijampolėje veikiantys verslo subjektai yra priversti konkuruoti su įmonėmis iš viso pasaulio, todėl norint sėkmingai išsilaikyti globalioje erdvėje, būtina turėti tai, ko neturi konkurentai: būti kūrybingais, inovatyviais bei drąsiais.
Konferencijoje pranešimą skaitęs “Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis viena iš pagrindinių jaunimo nedarbo mažinimo priemonių įvardino būtinybę ugdyti kūrybiškumą ir lyderystę. „Kur gims kita milijardo vertės idėja? Lietuva būdama pasaulio informacinių technologijų priešakyje laisvai gali būti ta vieta, kur didelė idėjų konkurencija, modernios darbo priemonės, o jauni žmonės veda Lietuvą pažangos ir inovacijų keliu. Tačiau niekas negali išgyventi vienas – reikalinga verslo ir valstybės kooperacija, kuri būtina skatinant jaunimo nedarbo mažinimą.“ – kalbėjo A. Zabulis, pridurdamas, dažnai žinome ką ir kaip reikia daryti, bet nežinome kodėl tai darome, todėl yra prikurta eilė įvairų priemonių, kurios yra neveiksmingos.
Arvi įmonių grupės personalo specialistės Virginijos Subačiūtės teigimu, šalyje, ypač regionuose, pradeda trūkti specialistų, nėra kai kurių sričių žinovų. „Pastebime, kad profesionalai iš kitų Europos valstybių jau grįžta į Lietuvą, nes čia yra lengviau konkuruoti nei Europos darbo rinkoje. Siaurų sričių specialistams įsidarbinti nėra sudėtinga, tačiau jaunuoliai neturintys darbo patirties, dažnai ir nesiekia jos įgyti, todėl personalo politiką nemaža dalimi nukreipėme į moksleivius ir studentus, kurie praktikų ir įvairių projektų dėka gali prisidėti prie įmonės vertės kūrimo ir tobulėti patys.“– patirtimi dalinosi V. Subačiūtė.
Pasak konferencijos organizatorių, tik pasidalinus gerąją patirtimi, aptarus konkrečias priemones jaunimo nedarbui mažinti, įvardinus egzistuojančių priemonių trūkumus bei įtraukus jaunimą į situacijos gerinimą, galima siekti geresnių rezultatų. Konferencijos metu dalyviai pasirašė bendrą rezoliuciją, kurioje atsispindi svarbiausios jaunimo nedarbo mažinimo priemonės, apimančios plačią stažuočių programą, verslumo skatinimą bei aktyvų švietimo įstaigų įsitraukimą motyvuojant jaunus žmones pasirinkti tinkamas specialybes.
