Kol valdžios institucijos nesėkmingai bando įveikti korupciją, jaunimas nesėdi sudėjęs rankų ir ragina daugiau dėmesio skirti antikorupciniam ugdymui mokyklose. Dalyvaudami nacionaliniame pilietiškumo projekte „Skaidrumo laboratorija“, mokiniai ne tik aiškinosi, kas yra korupcija, kaip ji pasireiškia kasdieniame gyvenime, bet taip pat siūlė ir praktiškai išbandė įvairius būdus jai sumažinti.
Skaidrumo agentais pasivadinę Jonavos rajono Bukonių pagrindinės mokyklos 8–10 klasių mokiniai skleidė antikorupcines idėjas ir sąžiningo elgesio mokė mažesnius bendruomenės narius. „Aukštesniųjų klasių mokiniai vedė klasės valandėles, kuriose pristatė savo sukurtą vaizdo klipą apie vieną iš korupcijos formų – nusirašinėjimą, pasakojo apie su korupcija kovojančias organizacijas ir iniciatyvas, diskutavo, kas yra skaidrumas ir kaip jį puoselėti, – pasakoja Aurelija Kuperskienė, Bukonių pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui. – Pradinukams sunkoka suprasti, kas slepiasi po žodžiu „korupcija“, todėl skaidrumo agentai tiesiog ragino juos nenusirašinėti, nemeluoti, neapgaudinėti draugų ir tėvelių.“
Kaip pastebi A. Kuperskienė, mokiniai atkreipė dėmesį į nesąžiningumo problemas, suvokė kaip galima jas įveikti, todėl tikimasi, kad daugelis jų apmąstys ir galbūt net pakeis savo elgesį. Sumažinti nusirašinėjimą siekė ir kitos šalies mokyklos. Pavyzdžiui, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokai piešė ir ant kabinetų durų kabino plakatus, kuriuose įtikinėjo elgtis garbingai, savarankiškai atlikti klasės ir namų darbus.
Klaipėdiečiai taip pat apklausė daugiau kaip pusketvirto šimto bendramokslių, 9–12 klasių mokinių. Net 82 proc. jų prisipažino, kad nuo bendraklasių nusirašinėja klasės arba namų darbus, tačiau didžioji dalis nusirašinėjančiųjų tikino tai darantys kartą per mėnesį arba rečiau. Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) mano, kad nuo mokytojo darbo priklauso, ar mokiniai nusirašinės: jei dalykas blogai išdėstomas, tai ir sąžiningo mokinių darbo tikėtis negalima. „Mokykloje vis dar gausu nusirašinėjančių jaunuolių, tačiau smagu, kad daugelis jų suvokia, kad tai nėra gerai, vis garsiau kalba apie šią problemą ir nori ją spręsti“, – pastebi Kristijonas Ričkus, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinys.
Šiaulių Didždvario gimnazijoje nusirašinėjimo problemą turėtų padėti įveikti akademinio sąžiningumo aprašas. „Siekiame dirbti pagal Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo programą, tačiau tam reikia turėti akademinio sąžiningumo aprašą, – pasakoja Rima Tamošiūnienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos Ugdymo skyriaus vedėja. – Esame įsitikinę, kad šį dokumentą turi rengti ne tik mokytojai, bet ir mokiniai.“ Gimnazistai, panorę imtis šio darbo, daug diskutavo apie sąžiningumą ir būdus jam užtikrinti ne tik mokykloje, bet ir už jos sienų. Jaunuoliai bendravo su pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovais, bendraamžiais iš tarptautinės mokyklos Naujajame Delyje. Kartu su Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokiniais, kurie mokosi pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą, surengė diskusiją apie „nulinės tolerancijos“ politiką. Po jos maždaug pusė mokinių pritarė „nulinei tolerancijai“, t. y. kad akademinio sąžiningumo taisykles pažeidę vaikai būtų griežtai baudžiami, tarkime, šalinami iš mokyklos.
Anot R. Tamošiūnienės, jau parengtas akademinio sąžiningumo aprašo projektas, taip pat sukurti antikorupciniai plakatai, kurie rudenį bus atspausdinti ir iškabinti klasėse.
Kiek kitokią veiklos kryptį pasirinko Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokiniai rūpinosi, kad Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai vyktų skaidriai. Mokinių piešti plakatai su skambiais šūkiais tokiais kaip „Laivė, teisė ir skaidrumas – Lietuvos gyvybingumas“, „Nedaryk to, dėl ko tektų gailėtis“, „Nelinkėk Lietuvai kiauliškos ateities! Balsuok sąžiningai“ buvo iškabinti Anykščių rajono rinkimų apylinkėse.
„Mokiniai neagitavo už vieną ar kitą kandidatą, tiesiog ragino išreikšti savo valią, neatsižadėti ir neparduoti savo balso,“ – sako Daiva Tručinskienė, istorijos mokytoja.
Anot jos, jaunuoliai pajuto, ką jie gali nuveikti, kad rinkimai taptų skaidresni. Norisi tikėti, kad savo sugalvotus šūkius jie prisimins ir ateityje atėję prie balsadėžių.
Jono Biliūno gimnazijos mokiniai taip pat surengė akciją „Gimnaziste, būk kietas, neduok nusirašyti!“, sukūrė trumpametražį filmą apie nusirašinėjimo žalą.
Kovoti su korupcija jaunimą įkvėpė nacionalinis pilietiškumo projektas „Skaidrumo laboratorija“. Jame taip pat dalyvavo, su mokiniais patirtimi dalijosi bei patarimų negailėjo pilietinių iniciatyvų „Baltosios pirštinės“ ir „Baltoji banga“, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų organizacijų atstovai.
Projektas „Skaidrumo laboratorija“, kuris vykdytas šių metų vasario–gegužės mėnesiais, yra didesnio, jau dvejus metus besitęsiančio projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.
