Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Į didžiausios rizikos grupę jauni vairuotojai patenka ne dėl įgūdžių stokos, o dėl visai kitų priežasčių, sako VDU Teorinės psichologijos katedros lektorė Laura Šeibokaitė. „Tyrimai rodo, kad svarbiausia ne įgūdžiai, o tai, kad [...] jauniems vairuotojams svarbiau pasirodyti prieš draugus, [...] sudaryti „kieto“, gebančio gerai manevruoti vairuotojo įspūdį“, – pastebi ji.
Anot L. Šeibokaitės, rizikingą elgesį prie vairo gali lemti ir charakterio savybės. „Tie, kurie linkę įsivelti į muštynes, taip pat gali vairuoti rizikingai, nes mažiau dėmesio kreipia į kitų žmonių poreikius“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sakė monografijos „Lietuvių rizikingas vairavimas“ bendraautorė.
– Esate viena iš monografijos „Lietuvių rizikingas vairavimas“ bendraautorių. Ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai? Kodėl susidomėjote šia tema?
– Kol atsirado monografija, nuėjome labai ilgą kelią. Sakyčiau, tai užtruko kokį dešimtmetį, nes psichologams ilgai buvo gana sunku pamatyti savo vaidmenį tyrinėjant rizikingą vairavimą, kuris atrodo labai techninis dalykas. Mes kurį laiką buvo kalbinamos užsiimti šia tema, KTU docentas Donatas Markšaitis mums vis skatino tai daryti ir patyrinėti psichologines prielaidas, kodėl vairuotojai ryžtasi tokiam elgesiui. Kai galiausiai ryžomės ir susipažinome su literatūra, paaiškėjo, kad pasaulyje šia tema domimasi jau apie 40 metų ir yra nemažas įdirbis. Kita vertus, pačią monografiją rašyti paskatino duomenų, kuriuos surinkome per penkerius darbo metus, gausa. Paaiškėjo, kad turime kuo pasidalinti, kad yra besikartojančių rezultatų, kurie mus pačias įtikino, jog tai, ką atradome, atspindi realų vairuotojų elgesį. Taigi norėjosi tais atradimais pasidalinti bent jau su bendradarbiais, kolegomis, psichologais, kurie galbūt mažiau žino apie šią sritį.
– Kokios esminės išvados?
– Atlikusios apie 13 tyrimų, atradome daugybę psichologinių veiksnių, kurie skatina vairuotojus kelyje elgtis netinkamai, ne taip, kaip reikalauja taisyklės, kaip tikisi eismo struktūros kūrėjai. Dauguma žmonių žino, kad vis dėlto pati jautriausia (dėl pažeidimų ir avarijų tikimybės) grupė yra jauni, mažai patyrę vairuotojai. Tačiau įdomu, kad ta grupė jautriausia ne dėl to, kad turi per mažai įgūdžių. Taip, įgūdžių jie turi mažiau nei patyrę vairuotojai, bet mūsų tyrimai rodo, kad svarbiausia ne įgūdžiai, o tai, kad jauni vairuotojai turi papildomų motyvų rizikingai vairuoti. Mes manome, kad vairavimo funkcija – iš taško A nuvykti į tašką B. Tačiau jauniems vairuotojams svarbiau pasirodyti prieš draugus, atrodyti labiau suaugusiems, sudaryti „kieto“, gero, patyrusio, gebančio gerai manevruoti vairuotojo įspūdį. Taigi motyvų yra daugiau, negu galime tikėtis, o jie ir verčia sąmoningai rizikuoti.
Kitas rezultatas, kuris kartojosi mūsų tyrimuose, tas, kad kai kurie vairuotojai rizikingai vairuoja dėl asmenybinių savybių. Jie pasižymi didesniu agresyvumu, polinkiu į tam tikrą stresinę situaciją žaibiškai reaguoti neigiamomis emocijomis, didesniu impulsyvumu, kai neapgalvojamos elgesio pasekmės ir elgiamasi taip, kaip lemia pirmas impulsas. Sąmoningumo ir panašių savybių stoka taip pat reiškia prastesnį gebėjimą sutarti su kitais ir atsižvelgti į kitų poreikius kelyje. Beje, tikimybę tyčia pažeisti kelių eismo taisykles didina ir nemokėjimas organizuoti savo veiklos.
– Galima teigti, kad yra rizikinga vairuotojo asmenybė ir psichologai galėtų iš anksto pasakyti, kad vienas ar kitas žmogus gali kelyje kelti pavojų?
– Galėtume taip sakyti, bet su tam tikromis išlygomis. Jei žmogui ir būdingas didelis agresyvumas, impulsyvumas, menkas sąmoningumas ar sutariamumas, nėra garantijos, kad jis vairuos prastai, nors rizika ir didesnė. Taip pat apie didesnę riziką galima kalbėti, jei rizikingas pats žmogaus gyvenimo būdas, pavyzdžiui, jei žmonės vartoja daug alkoholio, rūko, vartoja narkotines medžiagas. Net jei narkotinių medžiagų žmogus yra tik bandęs, mes sakome, kad jam irgi gali būti būdingas rizikingas vairavimas, nes labai dažnai rizikingo elgesio formos tarpusavyje susijusios. Tie, kurie linkę įsivelti į muštynes, taip pat gali vairuoti rizikingai, nes mažiau dėmesio kreipia į kitų žmonių poreikius.
– Ar dažniausiai rizikingai vairuoja tik vyrai? Ar tų bruožų turi ir moterys?
– Jauni vairuotojai, nepriklausomai nuo lyties, rizikos grupei priklauso dėl dviejų priežasčių: jie turi mažiau įgūdžių ir nežino, kaip elgtis nenumatytose situacijose. Jie turi įgūdžių, kaip elgtis tipinėse situacijose, bet nenumatytos jiems tikrai gali kelti pavojų. Kitas dalykas, jauni vairuotojai nori pasirodyti prieš kitus, todėl demonstruoja vairavimo įgūdžius, kurių neturi. Tai būdinga ir vyrams, ir moterims. Žinoma, vyriškos lyties atstovams tai dažnesnė problema, bet jaunos moterys taip pat priklauso rizikos grupei.
