Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę.
Palikti niūrias nuotaikas
Noras keliauti į gerokai šiltesnį ir egzotiškesnį kraštą nei Lietuva Juliui Giriūnui ir jo antrajai pusei Vilmai atsirado spontaniškai. „Tiesiog vienu momentu viskas nusibodo. Nusprendėme mesti darbus ir palikti depresines nuotaikas Lietuvoje“, – pasakojo jis.
Šiuo metu pora gyvena Tailande ir nuolat keliauja. Tačiau kelias iki šios šiltos Azijos šalies nebuvo trumpas, mat iš pradžių Julius ir Vilma spėjo pagyventi net keliose skirtingose šalyse. „Iš pradžių turėjome mintį kažkur dirbti, tačiau realiai jos nesvarstėm. Atsiėmė diplomus ir nieko daugiau neieškojome – pasakojo jis. – pirmiausia iškeliavome į Portugaliją, kol ten dar buvo šilta. Vėliau penkiems mėnesiams persikraustėme į Kanarus.“
Iš Kanarų skinti braškių
Gyvendami Kanaruose Julius ir Vilma suprato, kad ilgam pinigų neužteks ir teks grįžti. „Susižvalgėme ir nusprendėme grįžti mėnesiui į Lietuvą. Ten būdami sugalvojome nusipirkti automobilį ir su juo keliauti dirbti į užsienį, o vėliau – ir į Tailandą“, – prisiminė J. Giriūnas. Į Lietuvą pora grįžo mėnesiui. Per tiek laiko jiedu sugebėjo susirasti jiems tinkamu pasirodžiusį automobilį ir pasiūlymą padirbėti Olandijos ūkininko braškynuose. Paklaustas, ar teko konkuruoti su virtine lietuvaičių, ieškančių tokio paties darbo, vaikinas tik nusijuokė: „Jeigu moki anglų kalbą ir nesi lietuviško mąstymo, t.y., neieškai jokių lietuviškų kompanijų, pažįstamų, giminių, o stengiesi darbo ieškoti pats, konkurencijos nėra.“
Iki pat Olandijos pora keliavo nusipirktu automobiliu, kuris, deja, netoli nuvažiavus nuo Lietuvos, ėmė ir sugedo. Teko kreiptis į Lenkijos auksarankius meistrus ir prašyti pagalbos. „Apie tai geriau patylėt nei pasakot. Po jų sutaisymo mašiną teko pačiam remontuoti dukart. Tai tik parodo, kokie meistrai ten: jeigu traukės nesugeba užmauti, o pririša ją su viela, kad laikytų porą valandų, kai mes jau būsime per toli. Aišku, viskas gerai, kas gerai baigiasi“, – atsiduso pašnekovas.
Olandijoje Julius ir Vilma apsistojo beveik pusmečiui. Nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens vidurio jie skynė braškes, mėgavosi gyvenimu Olandijoje, leido sau paišlaidauti ir pramogauti. „Labiausiai patiko bendrauti su kambodžiečiais. O lietuviai į braškynus susirinko per vieną lietuvių kompaniją iš įvairiausių miestelių ir kaimelių. Turiu pasakyti – nė vieno, baigusio universitetą. Jie labiausiai viskuo piktindavosi ir kurdavo sąmokslo teorijas, – prisiminė Julius. – Ir dar vieni su kitais pykdavosi. Sakyčiau, jei ne lietuviai, mūsų darbas Olandijoje būtų vien malonumas be jokių rūpesčių.“
Ilgos atostogos Tailande
Baigę skinti braškes Julius ir Vilma suskaičiavo, kad per abu pavyko uždirbti 11 tūkst. eurų. „Tikrai nemaža suma, juolab, kad negyvenome vien ryžiais, pirkome ir drabužius, ir kompiuterį. O buvo lietuvių, kurie iš ten išvažiavo, nes dirbti jiems – neapsimokėjo. Tas tikrai stebino. Taigi, sumokėjome už bilietus 800 litų ir tiesiai iš Olandijos išskridome į Tailandą“, – sakė vaikinas. Jis neslėpė, kad pradėjus ilgą kelionę per kitas šalis, pirmiausia jiedu su drauge norėjo įsikurti Australijoje. Tačiau susipažinę su Australijos vizų išdavimo tvarka, jiedu nusprendė pasukti į Tailandą. „Jeigu nori dirbti Australijoje, vizą ten gauti labai sunku. O ir vien keliavimui reikėtų gerokai daugiau pinigų. Tailandas atrodė paprastesnė išeitis“, – sakė J. Giriūnas.
Pasak jo, dviem žmonėms mėnesiui Tailande 1200 eurų šiek tiek mažoka, tačiau atsižvelgti reikėtų į tai, kad jiedu su drauge niekada nevalgo namuose, visada tik kavinėse. „Gyvename viešbučiuose arba svečių namuose, klajojame, važinėjame į ekskursijas, vaikštome po visokias įžymias vietas, taip pat lankėme jogą, nuomojomės motorolerį“, – apie jaukias ilgas atostogas Tailande pasakojo vaikinas. Tačiau pasilikti ilgesniam laikui Tailande ar ten įsidarbinti nei vienas negalvoja. Atlyginimai ten tokie maži, kad mažesni net nei lietuviškasis minimumas.
Būstą Tailande galima išsinuomoti jau nuo 250 litų per mėnesį, tačiau visuomet galima rasti tokių vietų, kur pragyvenimas kainuos ir dar brangiau.
Pigesnė šalis
J. Giriūnas ragino nebijoti valgyti vietos kavinėse, kadangi, jo nuomone, maistas yra ruošiamas iš šviežių daržovių, o kartais, jei ko pritrūksta, padavėjai čia pat lekia į turgų nusipirkti produktų. „Normali maisto lėkštė kainuos 3-5 litus, o porcija bus tokia, kad tikrai pavalgysi. Aišku, visada galima eiti į padoriau atrodančias kavines ir ten sumokėti dvigubai, bet, palyginus su Lietuva, vis tiek pigiau. Mes patys kiek apsinuodijom, tai būtent po valgio tose „normalesnėse“ kavinėse“, – aiškino vaikinas.
Išlaidauti drabužiams atvykus į Tailandą, kuriame kainos, keliautojo vertinimu, yra mažiausiai trečdaliu mažesnės nei Lietuvoje, taip pat neteko: anot Juliaus, čia pakankamai šilta, kad megztinio prireiktų tik vakare, o speciali avalynė – įsispiriamos šlepetės. Jas nusiauti tenka bet kur, kur reikia užeiti – tokios tradicijos. Tačiau susidoroti su kultūriniais Tailando skirtumais, anot Juliaus, labai paprasta. „Tailandiečiai labai malonūs žmonės, jie visą laiką šypsosi ir atsargiai elgiasi su turistais. Svarbu su jais garsiai nesibarti, mat labiausiai jie vertina gebėjimą išlaikyti malonų veidą nei temperamentą“, – pasakojo pašnekovas.
Tada, kai kalbėjomės su Juliumi, jis planavo kelionę į Laosą, iš kurio pora turėjo traukti Vietnamo link, o po kelių savaičių grįžti atgal į Tailandą. „Į Lietuvą grįšime tik gegužės mėnesį, o iš ten – vėl į Olandiją skinti braškių. Ir galvosime, kur traukti toliau“, – sakė vaikinas.
Taip pat skaitykite:
Jaunimas kraustosi į pietus: Rūtos istorija
