Kaip tenka dažnai girdėti - dabartiniai iškastinio kuro ištekliai senka, taip pat ir ateityje jų turėtų sparčiai mažėti, o kaina didėti. Alternatyva tokiems kuro šaltiniams yra atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimas. Reaguodama į tai, kad visuomenė dar mažai težino apie galimybes naudoti AEI tarptautinė jaunimo organizacija AIESEC organizuoja projektą „Žalioji energija“, kurio tikslas - suteikti galimybę visuomenei sužinoti tikslią informaciją apie kiekvieną iš atsinaujinančių energijos šaltinių, apie jų teikiamą naudą ir informuoti jaunimą apie potencialias galimybes pradėti verslą šioje srityje bei apie AEI panaudojimą savo reikmėms kaip alternatyvą naudojamai importuojamai elektros energijai.
Projekto metu buvo surengta išskirtinė paskaita „Kiek verta saulė?“ apie atsinaujinančią saulės energiją, kuri apibūdinama kaip itin perspektyvus, nekenksmingas ir neišsenkantis energijos šaltinis. Anot paskaitą vedusio lektoriaus, fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidento profesoriaus Simo Petrikio „Saulės energijos plėtra sparčiai auga kiekvienais metais.“ Būtent ši energijos rūšis skatina moderniąją pramonę, tausoja aplinką, neskleidžia papildomo triukšmo, o žvelgiant į ateitį - saulės energija apibūdinama kaip vienas pigiausių energijos šaltinių. Kaip lektorius minėjo paskaitos metu, prognozuojama, kad saulės elektros gamybos kaina susilygins su atominių elektrinių teikiamos elektros kaina jau po dviejų ar trijų metų.
Paskaitoje „Kiek verta saulė“ buvo pateikiama informacija apie tai, kad potencialios saulės arba fotoelektros energijos apimtys ateityje gali būti didesnės netgi už kitų atsinaujinančių elektros šaltinių teikiamą energiją sudėjus kartu. Taip pat pripažinta, jog Lietuva yra palankioje geografinėje zonoje statyti saulės elektrines, tai yra, saulės kiekis yra pakankamas, kad jos dirbtų pelningai. Kaip minėjo UAB „Arginta“ atsinaujinančios energijos padalinio inovacijų plėtros direktorius V.Mačiulis, šis faktas yra patvirtintas teisiškai aplinkos ministerijos klimatologijos skyriaus atstovų. Lyginant su Vokietija ir Čekija, kur elektros gamyba naudojant saulės energiją yra labai išvystyta, klimato sąlygos Lietuvoje bei minėtose šalyse yra labai panašios. Todėl lieka tik laiko klausimas, kada ir mūsų šalyje bus pradėta šį energijos šaltinį naudoti intensyviau.
K
V. Mačiulis pristato saulės elektros jėgainę jėgainę Molėtuose.
aip akcentavo paskaitos lektorius, kliūtys, su kuriomis susiduria žmonės, nusprendę investuoti į šią sritį, nepaisant didžiausių: skepticizmo ir nepasitikėjimo pakankamai naujoviškoms inovacijoms, yra sudėtingas reikalingų dokumentų parengimo kelias ir, kaip minėta, aukšta medžiagų kaina. Vis dėlto, pagal naujausiomis žiniomis pasidalijusį V.Mačiulį, palengvinta tvarka galioja tiems, kurie stato elektrines iki 30 kilovatų galingumo. Valstybė įsipareigoja supirkti gaminamą elektrą 12 metų nustatytu tarifu taip, kad per 7 ar 8 metus atsipirktų elektrinės statybos kaštai, o per likusį laikotarpį būtų uždirbamas pelnas. Tokią jėgainę jau įsirengė ir privatus asmuo Molėtuose, padengęs namo stogą fotovoltinių modulių danga. Tad neabejotina, kad kylančios kliūtys yra įveikiamos ir saulės energetika, jei yra tinkamai valdoma, gali tapti vienu iš labai pelningu sektorių Lietuvoje jau netolimoje ateityje, taip pat ir efektyviu energetinės nepriklausomybės veiksniu.Taigi, kaip paskaitos metu buvo išsiaiškinta, saulės energijos sektoriaus panaudojimo galimybės vis labiau auga. Moderniųjų technologijų progresas, pažanga mokslinių tyrimų srityje lemia mažesnius saulės elementų gamybos bei įrengimo kaštus, o tai atitinkamai – didėjantį privačių asmenų polinkį investuoti į šią sritį. Akivaizdūs pavyzdžiai - Lietuvoje statomos pirmosios privačios saulės energijos jėgainės. Minėti pokyčiai įvyko per palyginus trumpą laiką, todėl pagrįstai tikimasi, jog vis palankesnės atsinaujinančios saulės energijos panaudojimo galimybės bus realizuojamos aktyviau ir jau greitu laiku tai taps reikšminga alternatyva senkančiam iškastiniam kurui.
